Prezidento automobilis, lydimas šešių motociklininkų ir šešių
raitelių, įvažiavo į Kneseto teritoriją Jeruzalėje. Sh.Peresas praėjo pro 72
garbės sargybos karių rikiuotę ir padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems
kareiviams prie įėjimo į Knesetą.
Apie 18 val. 30 min. vietos laiku fanfaros pranešė, kad prasideda
prezidento inauguracijos ceremonija. Sh.Peresas prisiekė ištikimai ir
atsidavęs tarnauti Tėvynei ir pasirašė atitinkamą deklaraciją.
Po to D.Itzik tarė: „Ilgos tarnybos Izraelio valstybės prezidentui“,
ir dalyvaujantys Kneseto deputatai tris kartus choru pakartojo: „Ilgos
tarnybos, ilgos tarnybos, ilgos tarnybos“.
Kalbėdamas Sh.Peresas užsiminė apie savo senyvą amžių ir pasakė:
„Jeigu tu sveikas ir sveiko proto, argi amžius problema? Aš neskubu numirti.
Tačiau ta diena ateis, ir niekas nepavėluos į aną pasaulį. Štai kodėl reikia
dirbti ir neleisti tuščiai laiko“.
19 val. 30 min. prasidėjo iškilmingas priėmimas 9-ojo Izraelio
prezidento inauguracijos proga, į kurį buvo pakviesta 950 svečių iš viso
pasaulio, tarp jų - buvę žymūs politikai, užsienio valstybių ambasadoriai,
artistai.
81-erių metų naujojo Izraelio prezidento žmona Sonya Peres dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti prezidento inauguracijos ceremonijoje Knesete ir ją žiūrėjo savo bute Tel Avive per televizorių.
Anksčiau savo sveikinimus Sh.Peresui atsiuntė popiežius Benediktas XVI.
Politinę karjerą padaręs kairiosios Darbo partijos gretose Sh.Peresas
gavo Nobelio taikos premiją už dalyvavimą 1993 metais Osle pasirašant
Izraelio ir Palestinos išsivadavimo judėjimo vadovo Yassero Arafato tarpinį taikos susitarimą.
Susitarimas leido palestiniečiams pradėti kurti savo valdžios
institucijas Gazos Ruože ir Vakarų Krante.
2005 metais Sh.Peresas pasitraukė iš Darbo partijos, kad galėtų
dalyvauti kuriant centro partiją „Kadima“.
Inauguracijos išvakarėse Sh.Peresas pareiškė: „Izraelis privalo
atsisakyti okupuotų teritorijų“. Jis pažadėjo įgyvendinti atskyrimo
programos antrąjį etapą ir likviduoti gyvenvietes Vakarų Krante.
Drauge naujasis Izraelio prezidentas pabrėžė: „Tokia daugumos
izraeliečių valia, ir aš neslėpsiu savo nuomonės dėl to. Tačiau aš gerbiu
mažumos nuomonę ir neketinu jų skriausti. Aš pakeičiau pareigas, bet
nepakeičiau savo įsitikinimų“.
Kraštutiniai dešinieji surengė protesto akcijas prieš Sh.Pereso paskyrimą.
Kraštutinės dešiniosios partijos „Žydų nacionalinis frontas“
aktyvistai surengė sekmadienį priešais Kneseto pastatą Jeruzalėje protesto
akciją prieš Sh.Pereso paskyrimą. Demonstrantai nešė transparantus su
užrašais: „Nepamiršime, neatleisime!“ ir „Oslo nusikaltėlius reikia
teisti!“.
60 metų stažą turintis politikos veteranas Sh.Peresas, premjero
pareigas ėjęs 1984-1986 metais ir 1995 metais, į prezidento postą buvo
išrinktas praėjusį mėnesį per slapto balsavimo antrąjį ratą, kilus skandalui
dėl jo pirmtako Moshe Katzavo.
M.Katzavas atsistatydino, pripažinęs savo kaltę seksualinio pobūdžio
nusikaltimuose savo aparato darbuotojoms. 2000 metais Sh.Peresas pralaimėjo
M.Katzavui per prezidento rinkimus.
Izraelio prezidentas yra valstybės vadovas, bet apskritai postas yra
ceremoninio pobūdžio. Tačiau jis turi teisę suteikti malonę kaliniams arba
sušvelninti bausmę.
Shimonas Peresas gimė 1923 metų rugpjūčio 1 dieną
nedideliame Vyšnevo miestelyje (tuometinėje Lenkijoje, dabar -
Baltarusijoje), kur gyveno apie du šimtus žydų šeimų.
1931 metais S.Pereso tėvas išvyko gyventi į tuometinę Palestiną. Po
dvejų metų jis išsikvietė žmoną ir vaikus. 1933 metų pavasarį motina su
Shimonu ir jo jaunesniuoju broliu Gershonu prisijungė prie šeimos tėvo.
Palestinoje Shimonas dirbo kibucuose. Baigė Geulos mokyklą, Ben Šemeno
komercijos mokyklą Tel Avive, kur susipažino su savo būsima žmona Sonya.
Shimonas jau jaunystėje aktyviai dalyvavo sionistų judėjime.
Tada jis susipažino su politiku ir publicistu, partijos MAPAI, dabartinės Darbo partijos pirmtakės, dvasiniu vadovu Berlu Katzenelsonu. Netrukus Sh.Peresas įstojo į MAPAI ir 1946 metais
dalyvavo kaip šios partijos atstovas 22-ajame Pasaulinės sionistų organizacijos kongrese Bazelyje.
Čia jį pastebėjo Davidas Ben Gurionas, kuris tada buvo ministras
pirmininkas. D.Ben Gurionas davė nurodymą pasiųsti 27 metų darbuotoją į JAV
vadovauti Gynybos ministerijos atstovybei. Ten dirbdamas Sh.Peresas mokėsi
Harvardo universitete.
Sugrįžęs 1952 metais iš JAV Sh.Peresas buvo paskirtas į naujas
pareigas - iš pradžių laikinai eiti Gynybos ministerijos generalinio
direktoriaus pareigas, vėliau šios ministerijos generaliniu direktoriumi.
Po 1973 metų spalio mėnesio Jom Kipuro karo Sh.Peresas sugrįžo į
Gynybos ministeriją, bet dabar jau kaip ministras. 1976 metais, kai Izraelio
žurnalistas išaiškino ministro pirmininko Yitzhako Rabino
žmonos dolerines sąskaitas, I.Rabinas paskelbė, kad atsistatydina.
1992 metų rinkimuose Darbo partija iškovojo pergalę. I.Rabino
vyriausybėje Sh.Peresas užėmė užsienio reikalų ministro postą. Jam aktyviai
dalyvaujant 1993 metais buvo sudaryti susitarimai su palestiniečiai.
Sh.Peresas, kaip ir Y.Rabinas, tapo 1994 metų Nobelio taikos premijos
laureatu. 1995 metų lapkritį, po ministro pirmininko Y.Rabino nužudymo
S.Peresas ėmė vadovauti kabinetui ir tapo Darbo partijos kandidatu per
pirmuosius tiesioginius premjero rinkimus, tačiau juos nedideliu skirtumu
pralaimėjo Benjaminui Netanyahu.