Ataskaita, kurią parengė Bendruomenių rūmų Gynybos komitetas,
išryškino virtinę rūpesčių, pradedant nepakankamu Afganistano policijos bei
saugumo pajėgų paruošimu ir baigiant neaiškia politika, kaip išnaikinti
didžiulius opijinių aguonų laukus.
Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia kitų NATO šalių nepakankama
parama 36 tūkst. karių Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misijai
bei ženklai, kad Afganistane auga Talibano ir su „al Qaeda“ susijusių
sukilėlių smurtas, įskaitant Irako stiliaus mirtininkų išpuolius.
Britanija, kuri vadovauja NATO pajėgoms neramioje Pietų Afganistano
Helmando provincijoje, labiausiai prisideda prie misijos, kuriai dislokavo 7
100 savo karių.
„Esame labai susirūpinę, kad kai kurių NATO šalių nenoras atsiųsti
karių ISAF misijai Afganistane kenkia NATO patikimumui, taip pat ISAF
operacijoms“, - 65 puslapių ataskaitoje teigė dvipartinis komitetas.
Girdami Britanijos įsipareigojimą šiai misijai, ataskaitos autoriai
pridūrė: „Gynybos ministerija tvirtina, kad Talibano sukilimas nekelia
strateginio pavojaus Afganistanui, bet smurtas auga ir plinta į šiaurines
bei vakarines provincijas, kurios anksčiau buvo laikomos ramiomis, taip pat
į šalies sostinę“.
„Be to, civilių gyventojų žūtys mažina paramą ISAF ir Afganistano
vyriausybei bei skatina sukilimą, kuris toliau didina grėsmę mūsų kariams“,
- sakoma joje.
Savo ataskaitoje 18 autorių taip pat teigia, kad pasitikėjimo stoka
tarp afganų ir britų vadovaujamų karių kenkia kitoms pastangoms, įskaitant
būtinybę naikinti aguonų laukus, kurie šiuo metu sudaro 30 proc. visos
Afganistano ekonomikos produkcijos.