„Už tai, kad sustabdėme, išjungėme ir išmontavome branduolinius
įrenginius, turėtume gauti lengvojo vandens reaktorių“, - prieš išvykdamas į
Pchenjaną, Pekino oro uoste žurnalistams sakė Kim Kye-Gwan.
Šie Kim Kye-Gwano komentarai pasigirdo po penktadienį Pekine
pasibaigusių branduolinio nusiginklavimo derybų, kuriose Šiaurės Korėja
pakartotinai pareiškė siekį deklaruoti ir išjungti visas branduolines
programas už diplomatines nuolaidas ir paramą kuru.
Tiesa, šešiašalėse tris dienas trukusiose derybose, kuriose dalyvavo
Kinija, Šiaurės ir Pietų Korėja, Jungtinės valstijos, Japonija ir Rusija,
nebuvo sutarta, kada Šiaurės Korėjai bus leista statyti lengvojo vandens
reaktorių.
Dar 2005 metų rugsėjį šešios valstybės susitarė lengvojo vandens
reaktorių Šiaurės Korėjai suteikti „tinkamu laiku“, Vašingtonui
reikalaujant, kad Pchenjanas prieš tai nutrauktų visas branduolines
programas.
Skurstančiai Šiaurės Korėjai elektrą gaminantys reaktoriai reikalingi
nuolatiniam energijos tiekimui palaikyti.
Laikantis 1994 metų nusiginklavimo susitarimo, tarptautinis
konsorciumas buvo pradėjęs Šiaurės Korėjoje statyti du lengvojo vandens
reaktorius, tačiau projektas buvo sustabdytas 2002-aisiais, kai Vašingtonas
apkaltino Pchenjaną vykdant slaptą urano sodrinimo programą, taip vėl
įsprausdamas visą procesą į aklavietę.