Verslą remiančios ir islamiškas šaknis turinčios pergalė yra moralinis
triumfas premjerui Tayyipui Recepui Erdoganui,
kuris pirmalaikius parlamento rinkimus sušaukė pralaimėjęs kovą su
isteblišmentu, įskaitant armijos generolus, kurie nenorėjo, kad valstybės
vadovu taptų jo sąjungininkas buvęs islamistas.
Visos šalies miestuose T.R.Erdogano šalininkai šoko ir mojavo
didžiulėmis vėliavomis su partijos emblemą - elektros lempute.
Suskaičiavus beveik visus balsus buvo paskelbta, kad premjero partija
gavo 47 proc. balsų - maždaug 13 proc. daugiau nei 2002-aisiais, bet dėl
vieningesnės opozicijos parlamente gaus maždaug 341 vietą iš 550 - kiek
mažiau nei dabar.
Kalbėdamas Ankaroje savo šalininkams, mojuojantiems raudonomis
Turkijos vėliavomis ir mėlynomis partijos vėliavomis, 53 metų R.T.Erdoganas
žadėjo dirbti visų Turkijos žmonių labui, nepaisydamas to, kas už ką
balsavo.
„Tai pirmas kartas per 52 metus, kai valdžioje esanti partija padidino
savo balsų skaičių antrajai kadencijai", - džiūgaujantiems šalininkams prie
partijos ištaigingos naujosios būstinės Ankaroje sakė T.R.Erdoganas.
Sostinės dangų nušvietė fejerverkai.
„Rinkimuose nugalėjo demokratija, ir žmonės nurodė AK kaip visuomenės
santarvės centrą", - sakė jis, kreipdamasis į savo šalininkus iš AK būstinės
Ankaroje balkono.
„Mes turime bendrą tikslą - paversti Turkiją galinga ir klestinčia
valstybe, ir mes nė per žingsnį neatsitrauksime nuo jo", - pridūrė jis.
Drauge jis pabrėžė, kad jo vadovaujama partija gins pasaulietinius
Turkijos pagrindus. „Mes nedarysime jokių nuolaidų, gindami pamatines
pasaulietinės ir demokratinės Turkijos vertybes", - sakė R.T.Erdoganas.
Jis taip pat paskelbė, jog Turkijos valdžia aktyviai deda pastangas,
kad šalis įstotų į Europos Sąjungą kaip visateisė narė, kad būtų įvykdyti
demokratiniai pertvarkymai ir kiltų šalies ūkis.
„Toliau ryžtingai ... sieksime savo tikslo dėl Europos Sąjungos (ES)",
- sakė premjeras apie sunkias pastangas įstoti į Bendriją ir tvirčiau
susisaistyti su Vakarais.
Tik dvi kitos partijos, kurios abi yra pasaulietiškos, įveikė 10 proc.
balsų „slenkstį" ir pateko į parlamentą, - nacionalistinė centro kairioji
Respublikonų liaudies partija (CHP), gavusi 20,9 proc. balsų, ir kraštutinė
dešinioji Nacionalistinio judėjimo partija (MHP), gavusi 14,3 proc. balsų.
CHP išsaugojo pagrindinės opozicinės partijos vietą, kurią užėmė po
2002 metų rinkimų. NHP įėjo į parlamentą po aštuonerių metų pertraukos.
Analitikai jo sėkmę sieja su pastaruoju metru Turkijoje plintančiomis
nacionalistinėmis nuotaikomis.
23-čiojo šaukimo 550 vietų Turkijos parlamente AK, kaip manoma, turės
341 mandatą, CHP - 125, o MHP- 71.
Be to, 26 vietos atiteks nepriklausomiems kandidatams, tarp jų - 24
kurdiškos Demokratinės visuomenės partijos atstovams. Jie bus pirmieji
kurdai parlamente nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, ir jų pergalė buvo
džiaugsmingai paminėta neramiuose Turkijos rytuose.
Turkijoje vykusiuose rinkimuose dalyvavo 14 politinių partijų, kurioms
atstovavo 7 395 kandidatai ir 699 nepriklausomi pretendentai.
Partijos kovojo dėl ekonomikos reformų, kurdų separatistų smurto,
pastangų įstoti į ES ir religijos vietos šioje šalyje, kur gyvena 74 mln.
žmonių ir kuri driekiasi nuo ES vakaruose iki Irano ir Irako rytuose.
Į balsavimo sąrašus buvo įrašyti 42,5 mln. piliečių. Jiems buvo
atidarytos 158 tūkst. 700 rinkimų apylinkių 85 rinkimų apygardose.
Turkijos CRK duomenimis, rinkėjų aktyvumas rinkimuose sudarė maždaug
80 proc. Rimtų incidentų per balsavimą šalyje nebuvo nustatyta.
Pirmalaikiai rinkimai Turkijoje buvo paskelbti, kai opozicija ir
armija užkirto kelią užsienio reikalų ministro Abdullah Gulo kandidatūrai į prezidento postą, kaltindama jį proislamiškomis simpatijomis,
pakertančiomis pasaulietinius visuomenės pamatus.
Turkijos konstitucinis teismas pripažino prezidento rinkimus
neteisėtais dėl to, kad nebuvo kvorumo parlamente.
Tada šalies ministro pirmininko R.T.Erdogano vadovaujama AK pasiūlė
parlamentui surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Vietų, kurias naujajame parlamente turės AK, pakaks gauti pasitikėjimo
nauja vyriausybe votumą (276 balsus), bet neužteks gauti kvorumą balsuojant
dėl konstitucijos pataisų ir naujo prezidento rinkimų.
Kvorumą dėl dabar galiojančių įstatymų sudaro 367 balsai. Būtent dėl
to, kad jis nesusidarė, Turkijos konstitucinis teismas pripažino
negaliojančiu pirmąjį prezidento rinkimų ratą, kuris vyko balandžio 27
dieną.
Stebėtojai mano, kad panaši situacija gali susidaryti naujajame
parlamente. Iš karto po jo suformavimo per 40 dienų turi būti išrinktas
šalies prezidentas. Priešingu atveju jis, pagal konstituciją, bus paleistas,
ir šalyje bus paskirti nauji pirmalaikiai rinkimai.
Kad būtų galima išvengti politinės krizės, opozicija pasiūlė išrinkti
valdovą iš nepriklausomų kandidatų, o ne iš parlamento narių. Be to, jos
atstovai priminė, kad dabartinio prezidento Ahmeto Necdeto Sezero (Achmeto
Nedžeto Sezero) kandidatūra anksčiau taip pat buvo iškelta kaip alternatyva
politinių partijų atstovams.
Tačiau R.T.Erdoganas griežtai pritarė, kad naujasis prezidentas būtų
renkamas „iš šalies".
„Kandidatas turi būti parlamento narys. Mes neigiamai žiūrime šiandien
ir taip pat žiūrėsime rytoj į kandidatą į prezidento postą, jeigu jis nebus
medžliso deputatas", - pareiškė R.T.Erdoganas žurnalistams rinkimų
išvakarėse.