Kaip sakė I.Levitinas interviu Latvijos rusų kalba leidžiamam
laikraščiui „Čas“, didėjant naujų uostų netoli Sankt Peterburgo pajėgumams,
eksportuoti mazutą per Talino uostą darosi nenaudinga.
„Žinoma, verslas plėtosis ten, kur jam patogu, naudinga ir kur
moralinis, politinis klimatas yra palankus. Tai labai svarbu tranzito
dalyviams - tiltas statomas iš abiejų pusių“, - sakė ministras, atsakydamas
į klausimą dėl sprendimų sumažinti krovinių srautą politizavimo.
Jis pridūrė, jog po balandžio įvykių Taline mažėja krovinių srautas,
nes krovinių siuntėjai keičia maršrutus.
„Kad ir kaip mes mėgintume atskirti verslą nuo politikos, jis labai
jautriai reaguoja į valdžių tarpusavio santykius“, - pažymėjo I.Levitinas.
„Mes neužsibrėžiame tikslo siųsti visų einančių į Rusiją ir iš Rusijos
krovinių per savo uostus. Maždaug 30 proc., o tai 200-250 mln. tonų - teks
Ukrainos, Baltijos šalių uostams. Tačiau strateginiai kroviniai, konkrečiai
- energetikos ištekliai - bus siunčiami per savo terminalus“, - sakė
I.Levitinas.
Nuo šių metų gegužės Rusijos valstybiniai geležinkeliai ne kartą buvo
paskelbę Rusijos įmonių tranzito per Estiją apribojimus.
Pernai Rusijos naftos kompanijos eksportavo per Estiją 25 mln. tonų
naftos produktų - tai sudarė apie ketvirtadalį viso eksporto.