Ieškovai teigia, kad žmonės Ypatingosios paskirties milicijos būrio
(OMON) uniforma nužudė 56 taikius gyventojus (tarp jų buvo senelių, moterų
ir vaikų), įvykdė daug plėšimų, išžaginimų ir padegimų.
Skundai, kuriuos atsiuntė Jusupas Musajevas, Suleimanas ir Tamara
Magomadovai, Malika Labazanova ir Hasanas Abdulmežidovas, buvo priimti
nagrinėti 2005 metų gruodžio 13 dieną pagal Europos Žmogaus Teisių
Konvencijos 2 straipsnį (teisė gyventi), 3 straipsnį (draudimas kankinti) ir
13 straipsnį (teisė į efektyvias teisinės apsaugos priemones).
Išnagrinėjęs bylą Europos Teismas pripažino Rusijos kaltę ir
įpareigojo ją išmokėti 145 tūkst. eurų kompensaciją.
Visi pareiškėjai, išskyrus Magomadovus, patys matė masinius sušaudymus
Novyje Aldų kaime ir gretimuose Grozno kvartaluose.
Šiems įvykiams buvo skirtas 2000 metais išleistas Teisių gynimo centro
„Memorial“, kurio juristai atstovavo pareiškėjų interesams Strasbūre,
pranešimas: „“Valymas“: Novyje Aldų gyvenvietė, 2000 vasario 5 diena“.
Pranešime pateikiamas 56 aukų sąrašas bei aprašoma, kaip 2000-ųjų
vasario 5 dieną kovotojų paieškos tikslais į Novyje Aldų gyvenvietę
atvažiavo didelis federalinių pajėgų būrys, lydimas šarvuotosios technikos.
Iki to laiko čečėnų kovotojų būriai jau buvo palikę Grozną ir gretimas
gyvenvietes.
Rusijos vyriausybė neneigia, jog tą dieną federalinės pajėgos buvo
surengusios „specialiąją operaciją“ Novyje Aalduose, bet tvirtina, kad jų
dalyvavimas pareiškėjų giminaičių nužudymuose per tyrimą neįrodytas.
Rusijos vyriausybė atsisakė pateikti Europos Teismui baudžiamosios
bylos medžiagos kopiją, remdamasi slaptumu, nors to buvo ne kartą
pareikalauta.