Pranešime sakoma, kad „Mir-1“ ir „Mir-2“, kuriuose buvo po vieną
žmogų, per valandą pasiekė jūros dugną 1 311 m gylyje.
Bandymas atliktas 47 jūrmylės (87 km) į šiaurę nuo šiauriausio Rusijos
salyno - Prano Juozapo Žemės Barenco jūroje.
Vienviečiai povandeniai laivai buvo nuleisti iš mokslinių ekspedicijų
laivo „Akademik Fiodorov“.
Šis nusileidimas už 87 km į šiaurę nuo Prano Juozapo žemės buvo
numatyto kitą savaitę nusileidimo ant dugno po Šiaurės ašigaliu repeticija.
Povandeninei operacijai vadovauja Valstybės Dūmos deputatas, žinomas
Arkties ir Antarktidos tyrėjas Arturas Čilingarovas ir Rusijos mokslų
akademijos Okeonologijos instituto giluminių gyvenamųjų aparatų
laboratorijos vedėjas Anatolijus Sagalevičius.
„Pernelyg sunkus ir rizikingas darbas laukia artimiausiomis dienomis
- nusileisti ant atšiauriausio vandenyno dugno tokioje vietoje, kurios dar
niekam nepavyko pasiekti“, - sakė A.Čilingarovas.
„Tai buvo sena žmonijos svajonė“, - pridūrė ekspedicijos vadovas.
Rusijos „Mir“ tipo batiskafais yra skirti įgulai nusileisti po
vandeniu maždaug į 6 km gylį. Batiskafai - savaeigiai automatiniai aparatai
įgulai nusileisti į maždaug 5 km gylį po vandeniu, bet faktiškai nė vienas
nebuvo nusileidęs giliau nei 2 km, o vandenyno gylis po Šiaurės ašigaliu
siekia 4700 metrų.
„Po Arkties vandenynu giluminiai gyvenamieji aparatai buvo nusileidę
pirmą kartą istorijoje ir įrodė, kad gali nusileisti net po ledynų
„viršukalne“, - sakė A.Sagalevičius po nusileidimo.
Be mokslo tikslų, ekspedicija ketina gauti geografinių duomenų
Rusijos pretenzijoms į dalį Arkties šelfo patvirtinti.
Mokslininkų nuomone, vykstant klimato kaitai, regionas gali pasidaryti
tinkamas pradėti ūkinę veiklą.
Rusijos vėliavos, įsmeigta vandenyno dugne po Šiaurės ašigaliu,
neturės teisinių padarinių, bet kai kurie stebėtojai tai vertina kaip
demonstratyvią akciją.
Rusijos pretenzijas užginčija kitos šalys, tarp jų JAV.
Tarptautinė jūrų teisė skiria valstybėms 200 jūrmylių nuo kranto
ekonominę zoną vandenyje. Kai kuriais atvejais šis nuotolis gali būti
padidintas.
Tam šalis turi įrodyti, kad kontinentinio šelfo struktūra panaši į jos
teritorijos geografinę struktūrą.
Kaip žinoma iki šiol nė viena šalių neturi šelfų, einančių iki Šiaurės
ašigalio, todėl ten yra tarptautinė zona, kurią valdo Tarptautinė
naudojimosi jūros dugnu agentūra.
2001 metais Maskva pareiškė savo pretenzijas Jungtinių Tautų
komisijai, bet kol kas jokių sprendimų dėl šio pareiškimo nepriimta.