„Nurodžiau vyriausybei iš rezervo lėšų skirti 460 mln. dolerių
sumokėti už Rusijos dujas", - sakė A.Lukašenka.
„Gazprom" pagrasino nuo rugpjūčio 3 dienos beveik perpus sumažinti
dujų tiekimą Baltarusijai, nes Minskas pirmąjį pusmetį atsiskaitė tik už 55
procentų gauto dujų kiekio.
Ir anksčiau susidarius panašiai padėčiai - Rusijai nutraukus dujų
tiekimą Baltarusijai 2004 metų žiemą ir naftos - 2007-ųjų pradžioje -
Minskas abiem atvejais pasisavino vartotojams Europoje skirtus energijos
šaltinius.
Per Baltarusiją Rusija Europai tiekia maždaug trečdalį visų dujų.
Vamzdynu dujas gauna Lietuva, Latvija, Lenkija, Vokietija ir Kaliningrado
sritis.
Tačiau, nors ir pažadėjo padengti įsiskolinimą, Baltarusijos
prezidentas įspėjo kelsiąs atsakomuosius finansinius reikalavimus, bet
neslėpė ir vilčių gauti kreditą iš Rusijos iždo.
„Lai pasiima pinigus ir ramiai sau gyvena. Turime pereiti prie
realesnių santykių su Rusija", - sakė A.Lukašenka.
Prezidentas pridūrė, kad iš rezervo numatyti 460 milijonų dolerių -
„menka suma šaliai".
„Tiesa, mūsų rezervinis fondas išseks, bet geri mūsų draugai,
konkrečiai, Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir
užsienio komerciniai bankai, žadėjo suteikti kreditą mums palankiomis
sąlygomis", - cituoja Baltarusijos lyderį agentūra „RIA Novosti".
Nuo 2007 metų sausio „Gazprom" pabrangino Baltarusijai tiekiamas dujas
nuo 46,6 iki 100 dolerių už 1 000 kubinių metrų, bet tuo pat metu davė
Minskui pusmetį prisitaikyti prie naujų sąlygų, leisdama mokėti tik 55 proc.
dujų vertės.
Baltarusija, turėjusi padengti įsiskolinimą iki liepos 23 dienos,
prašė „Gazprom" atidėti išmoką, nors tuo pat metu veda derybas su Rusijos
vyriausybe dėl pusantro milijono dolerių vertės kredito, kurį ketina
panaudoti skolai likviduoti.
„Šiandien rugpjūtis, ir vyriausybė veda derybas su
Rusijos vyriausybe bei kitais, kad mes gautume šį kreditą", - sakė
A.Lukašenka ketvirtadienį.
Tačiau paskolos sąlygas - mokėti 8,5 procento metinių palūkanų - jis
pavadino nepriimtinomis.
Pasak analitikų, Baltarusija turi pinigų skolai padengti, bet tikisi
sutaupyti juos gavusi lengvatinį kreditą, kuris taptų netiesiogine Rusijos
subsidija.
Baltarusija visiškai priklauso nuo Rusijos naftos ir dujų, bet vis
vien yra svarbi energetinė grandis tarp Vakarų Europos šalių ir Rusijos.
„Gazprom" ketinimai apriboti dujų tiekimą Minskui sukėlė nerimą Europoje.
Politinis iššūkis
A.Lukašenka valstybės kontroliuojamos „Gazprom" reikalavimus pavadino
politiškai motyvuotais ir nebe pirmą kartą pagrasino pareikalausiąs, kad
Rusija visiškai apmokėtų visas tranzito rūšis ir kitas paslaugas.
„Mes paprašysime, kad Rusija sumokėtų už viską, ką darome jos labui,
ir tuos 2-3 milijonus dolerių rasime ten", - pridūrė jis.
Metų pradžioje, kai virė ginčai dėl dujų kainos ir naftos tiekimų
apmokestinimo, Baltarusija sakė galinti padidinti mokestį už rusiškų
krovinių tranzitą per savo teritoriją ir grasino apmokestinti joje esančias
Rusijos priešlėktuvinės gynybos bazes.
„Jaučiu, kad jiems šito reikėjo. Priešus JAV jie prieš rinkimus
įveiks. Ukrainos irgi geriau neliesti. O Kazachstano ir Turkmėnijos - labai
turtingų valstybių - jie irgi negali mindžioti. O Baltarusiją skriausti
galima..." - kalbėjo A.Lukašenka.
Jis įsitikinęs, kad Rusija stengiasi „praryti" Baltarusiją, todėl ir
reikalauja padengti įsiskolinimą.
„Pirmą kartą leidžiu sau pasakyti tai garsiai: Rusija nori
privatizuoti ne tik paskiras įmones, netgi nemokamai jas pasisavinti. Jie
norėtų privatizuoti visą šalį", - sakė Baltarusijos prezidentas ir įspėjo,
kad suvereniteto neatsisakys. Kremlius tvirtino nesikėsinąs į Baltarusijos
nepriklausomybę.
Pabrangus iš Rusijos gaunamiems energijos šaltiniams, Baltarusijos
vyriausybė prakalbo apie valstybinių išlaidų mažinimą, privatizaciją ir
užsienio paskolų būtinybę. Tarptautinis valiutos fondas Baltarusijos
nuostolius dėl rusiškų dujų pabrangimo įvertino 5,5 proc. BVP ir pasiūlė jai
sugriežtinti makroekonominę politiką.