Batiskafais atplaukę tyrinėtojai dugne taip pat paliko kapsulę
ateities kartoms. Be to, jie surengė vaizdo konferenciją su Tarptautine
kosmoso stotimi.
Vienas Rusijos pareigūnas sakė, kad ši „rizikinga ir didvyriška"
misija prilygsta „vėliavos įsmeigimui Mėnulyje".
„Tai buvo švelnus nusileidimas. Čia gelsvas žvirgždas. Nesimato
jokių gelmėse gyvenančių gyvūnų", - sakė Valstybės Dūmos deputatas, žinomas
Arkties ir Antarktidos tyrėjas Arturas Čilingarovas, kuris yra „Mir-1"
įgulos narys.
Šį batiskafą pilotuoja Rusijos mokslų akademijos Okeonologijos
instituto giluminių gyvenamųjų aparatų laboratorijos vedėjas Anatolijus
Sagalevičius. Be to, jame yra dar trečias įgulos narys Dūmos deputatas
Vladimiras Gruzdevas.
Aparatą „Mir-2" valdo rusų pilotas Jevgenijus Černiajevas, o jam
padeda švedų milijonierius Frederikas Paulsenas, kuris už galimybę dalyvauti
šioje kelionėje sumokėjo 3 milijonus dolerių, bei australų poliarininkas Mike'as
McDowellas. Juos iš anksto perspėjo, kad jie neturi
teisės įsmeigti į Arkties vandenyno dugną po ašigaliu Švedijos ir
Australijos vėliavų.
Išbuvę dugne maždaug valandą batiskafai pradėjo kilti į viršų.
Ekspedicijos vadovai sakė, jog labiausiai rūpinasi dėl to, kad maži aparatai
pasiektų tą pačią eketę, į kurią buvo nuleisti, nes jie patys negali
pramušti ledo virš Šiaurės ašigalio.
Rusijos „Mir" tipo batiskafai - savaeigiai automatiniai aparatai - yra
skirti įgulai nusileisti po vandeniu maždaug į 6 kilometrų gylį.
Liepos 24-ąją prasidėjusios misijos tikslas - surinkti pakankamai įrodymų, kad ši Arkties dalis yra Rusijos tęsinys. Maskva nori sau prisiteisti 1,2 milijono kvadratinių kilometrų Arkčiai priskiriamos teritorijos.
Du rusų povandeniniai aparatai, kurie į vandenį buvo nuleisti pro
eketę netoli Šiaurės ašigalio, pasinėrė į maždaug 4261 metrų gylį, remdamasi
savo korespondentu laive pranešė naujienų agentūra ITAR-TASS.
Pagal tarptautinius įstatymus, 320 kilometrų pločio ekonomines zonas aplink
Šiaurės ašigalį turi penkios valstybės, turinčios teritorijų už Šiaurės
poliaračio, - Kanada, Norvegija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Grenlandiją
kontroliuojanti Danija.
Rusija pretenduoja į didesnę teritoriją, iki pat Šiaurės
ašigalio, nes, pasak Maskvos, Arkties vandenyno dugną ir Sibirą sieja
kontinentinis šelfas.
Sovietų ir amerikiečių atominiai povandeniniai laivai dažnai
plaukiodavo po Arkties ledo danga, bet iki šiol niekas nebuvo pasiekęs
vandenyno dugno po ašigaliu.
Ekspedicijos vadovai sakė, jog labiausiai rūpinasi dėl to, kad maži
aparatai pasiektų tą pačią eketę, į kurią buvo nuleisti, nes jie patys
negali pramušti ledo virš Šiaurės ašigalio.