„Rusija reiškia savo pretenzijas į Šiaurės ašigalį“, - skelbia
antraštė virš visą pirmąjį laikraščio „The Independent“ puslapį užėmusios
iliustracijos.
„Įžūlios drąsos ir techninių galimybių požiūriu tai galima palyginti
su išsilaipinimu į Mėnulį 1969 metais, - rašoma straipsnyje. - Bet esama ir
esminio skirtumo. Mėnulyje nebuvo realios galimybės pradėti mineralų gavybą,
o Arkties vandenyno dugne, kaip spėjama, slūgso milžiniški naftos ir dujų
telkiniai“.
Pasak „The Independent“ redakcinio straipsnio autoriaus, aukštos
energijos šaltinių kainos ir senkantys tradiciniai telkiniai verčia žmones
įsisavinti ekstremalius planetos regionus.
„Tai ne tik tyrinėjimų ar išteklių eksploatavimo klausimas. Tai ir
politikos problema“, - pažymi laikraštis.
„Arktis tampa naujo šaltojo karo arena, nes besivaržančios šalys
konkuruoja dėl Šiaurės ašigalio kontrolės ir jo gelmėse slypinčių turtų“, -
tvirtina kitas britų laikraštis „The Times“.
„Drąsus rusų panirimas nieko nekeičia juridinių normų požiūriu, bet
tampo kitų šalių, kurios pretenduoja į Arktį, nervus. Ekspedicija taip pat
rodo, kad Rusija gali pagrįsti savo pretenzijas fiziniu dalyvavimu tokiose
atšiauriose sąlygose“, - rašo laikraštis.
„The Independent“ pripažįsta, kad turint galvoje paskutinius įvykius,
susijusius su Rusijos ir Vakarų santykiais, „bet kokie Maskvos veiksmai
atrodo įtartini“.
„Bet niekas rimtai negalvoja, kad pasaulis atsidūrė prie naujo karo
slenksčio. Kur kas realistiškesnis yra susirūpinimas Rusijos troškimo
užvaldyti kuo daugiau energijos išteklių ir įrengti platformas vidur
tirpstančių Arkties ledynų, ekologiniais padariniais“, - konstatuoja
laikraštis.
„Šios grumtynės dėl naujų naftos išteklių Arktyje yra be galo
pavojingos visai žmonijai. Kad ir kokia kvapą gniaužianti būtų tokia
ekspedicija, žmonijai bus geriau, jei Arktis išliks nepaliestu laukinės
gamtos kampeliu“, - pažymi „The Independent“.
Jam antrina laikraštis „The Guardian“, kuris ragina visas Arkties
regiono šalis atsiminti, kad Arkties vandenynas turi likti Jungtinių Tautų
sistemai priklausančios Jūros dugno organizacijos žinioje.
„Arktis prašo palikti ją ramybėje... Jūros dugnas ir šelfas peržengia
nacionalinės jurisdikcijos ribas ir yra bendras žmonijos palikimas. Taip ir
turi likti“, - pabrėžia leidinys.
„The Guardian“ cituoja vieno Norvegijos poliarinio instituto vadovų
Kimo Holmeno, ginčijančio Rusijos logiką, kad Sibiro platformą pratęsiantys
povandeniniai kalnagūbriai turi priklausyti Rusijai, žodžius.
„JAV ir Europa taip pat kadaise buvo sujungtos, Apalačai ir Škotijos
kalnai yra tos pačios geologinės formacijos, bet Škotija negali tuo
remdamasi tvirtinti, kad jai priklauso dalis šiuolaikinių Jungtinių
Valstijų“, - pažymi mokslininkas.