„Nustatyti Rusijos žemyninio šelfo išorines ribas - valstybinės
svarbos uždavinys. Gamtos išteklių ir Gynybos ministerijos planuoja
geofizinius ir batimetrinius darbus Arkties vandenyne atlikti 2008-2009
metais“, - sakė V.Masorinas.
Pasak jo, „šiuose darbuose dalyvaus KJL hidrografinės tarnybos
specialistai, turintys didžiausią šios vandenyno dalies tyrinėjimo
patirtį“.
Gamtos išteklių ministerijai kartu su Gynybos ministerija patikėta
atlikti darbus, susijusius su Rusijos žemyninio šelfo ribų Arktyje
pagrindimu.
„Šie darbai KJL kelia nemažai uždavinių. Remiantis 1999 metais Gynybos
ir Gamtos išteklių ministerijų atlikta analize, pirmą kartą pasaulyje buvo
parengtas ir išleistas jūrlapis „Arkties vandenyno dugno reljefas“, kurio
mastelis 1:5 000 000“, - sakė admirolas.
„Medžiagos analizei davė KJL dalinių 1961-1999 metais maždaug 5 mln.
kvadratinių kilometrų plote atlikti tyrimai“, - pareiškė KJL vadas.
Pasak V.Masorino, būtent šiais tyrimais „grindžiama Rusijos paraiška
JT komisijai dėl žemyninio šelfo ribų“.
„Tačiau JT komisija pareikalavo patikslinti duomenis apie šelfo ribas.
Ir šį uždavinį sėkmingai išsprendė ekspedicija „Arktis-2007“, - pareiškė
admirolas.
Jis taip pat pranešė, kad per šią ekspediciją palydoviniu ryšiu
nuolatos bendravo su ekspedicijos vadovu Artūru Čilingarovu.
„Paskutiniame pokalbyje jis mane informavo, kad iškeltas uždavinys
įvykdytas. Batiskafai „Mir-1“ ir „Mir-2“ sėkmingai nusileido į maksimalų
šiame vandenyno taške gylį, įvykdė reikiamus darbus ir iškilo į paviršių“, -
sakė V.Masorinas.
Nusileisti šiems aparatams buvo daug lengviau, negu iškilti į
paviršių, nes trukdė plūduriuojančios ledo lytys ir ledėjanti properša“, -
pridūrė jis.