Kalbėdamas apie dabartinę Rusijos ir JAV tarpusavio santykių būklę
S.Lavrovas pažymėjo, kad „iš abiejų pusių reikia plataus, be akidangčių
požiūrio į daiktus“. Pasak jo, toks požiūris galėtų būti užtikrintas, jeigu
Rusijos ir JAV būtų suvokiamos „kaip dvi Europos civilizacijos šakos, iš
kurių kiekviena duoda savo „pridėtinę vertę“.
„Mes galėtume susitikti prie „bendro stalo“ europinės pasaulėjautos
pagrindu“, - sakoma S.Lavrovo straipsnyje „Rusijos stabdymas, atgal į
ateitį?“
Pasak jo, praktinė euroatlantinės erdvės vertingumo išsaugojimo
pasaulinėje politikoje formulė „galėtų būti trišalis bendradarbiavimas
tarptautiniuose reikaluose - tarp JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos“.
„Galiu tik sutikti su (buvusiu Europos Bendrijų komisijos pirmininku)
Jaquesu Delors, kuris mano, kad „būsimoji raida turi padėti
pasiekti visa apimantį šio „trejeto“ susitarimą“, - sakoma ministro
straipsnyje, paskelbtame Rusijos URM tinklalapyje trečiadienį.
S.Lavrovas sutiko su J.Delors, kad nesutarimus tarp Rusijos, JAV ir ES
gerokai padidina „nestabilumo visame pasaulyje rizika“.
Pavojai Europos Sąjungos vienybei
Europos Sąjunga tapo kai
kurių savo naujų narių, mėginančių atsirevanšuoti istorijos požiūriu
Rusijai, pozicijos įkaite, mano Rusijos URM vadovas.
„Europai gresia absurdiška situacija, kai ji turi finansuoti savo
pačios skilimą, turint omenyje Europos Sąjungos nesugebėjimą paveikti
poziciją kai kurių savo naujų narių, siekiančių „stabdyti“ Rusiją, istorijos
požiūriu atsirevanšuoti“, - rašo S.Lavrovavs savo straipsnyje,
išspausdintame žurnale „Rossija v globalnoj politike“.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad dabartinės ES ir visos Europos politikos
problemos negali būti išspręstos nepalaikant konstruktyvių ir nukreiptų į
ateitį santykių su Rusija, pagrįstų tarpusavio pasitikėjimu. Tai turi
atitikti ir Jungtinių Valstijų interesus“, - pabrėžė jis.
Jis pažymėjo, kad NATO savo ruožtu plečiasi nesilaikydama anksčiau
Aljanso duotų Maskvai patikinimų, kad tai neįvyks, teisindamas tai būtinybe
„plėsti demokratiją“. „Tačiau tokie paaiškinimai tinka tik naivuoliams“, -
pridūrė ministras.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad narystės Šiaurės Atlanto aljanse tezė
kaip savotiškas leidimas į demokratiškų valstybių „klubą“ dabar skelbiama
šalims Nepriklausomų Valstybių Sandraugos erdvėje.
„Nors kriterijus, ar išlaiko ta ar kita šalis „demokratiškumo“ testą,
taikomas tik vienas - pasiryžimas būti svetimos politikos farvateryje“, -
pabrėžė ministras.
Svarstys žmogaus teisių problemas?
Rusijos ir JAV prezidentai
pritarė siūlymui sudaryti Rusijos ir Amerikos grupę, kuri svarstys žmogaus
teisių klausimus.
„Prezidentas Vladimiras Putinas ir George`as Bushas aktyviai pritarė, kad būtų sudaryta Vladimiro Lukino (Rusijos obudsmeno) ir Jessicos Mathews grupė nešališkai svarstyti klausimams,
susijusiems su demokratijos plėtra ir žmogaus teisių užtikrinimu“, - sakoma
S.Lavrovo straipsnyje „Rusijos stabdymas: žvilgsnis atgal į ateitį?“.
Jis priminė, kad anksčiau buvo sudaryta visuomeninė darbo grupė
„Rusija - JAV: žvilgsnis į ateitį“, kurios pirmininkai buvo Rusijos
prekybos ir pramonės rūmų vadovas Jevgenijus Primakovas ir buvęs JAV
valstybės sekretorius Henry Alfredas Kissingeris.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Amerikos santykius S.Lavrovas pareiškė
įsitikinimą, kad jeigu Maskva ir Vašingtonas palaikys dvišalius lygiateisio
bendradarbiavimo santykius , jie „galės pasiekti beveik viską“.
„Ko negalima leisti, tai paversti Rusijos ir Amerikos santykius abiejų
šalių rinkimų ciklų įkaitais arba, dar blogiau, leisti tai padaryti kam nors
iš šalies“, - sakoma S.Lavrovo straipsnyje, išspausdintame trečiadienį
Rusijos URM tinklalapyje.