Hansas-Uve Kreheris, direktorius personalo ir
organizaciniais klausimais, buvo neoficialus Rytų Vokietijos saugumo
tarnybos darbuotojas ir dirbo jai su operatyviniais slapyvardžiais „Rolandas
Schroederis“ ir „Hartmannas“.
Hansas-Uve Kreheris neginčija, kad dirbo „Stasi“. Kompanijos atstovas
pareiškė, kad jiems tai žinoma. Tačiau, pridūrė jis, „mes nesame įmonė,
pilna buvusių „Stasi“ agentų.
Remiantis „Die Welt“ turimu 600 puslapių neoficialių darbuotojų sąrašu,
nuo 1977 iki 1979 metų, taip pat nuo 1985 iki 1989 metų pabaigos šis
juriskonsultas bendradarbiavo su vyriausiuoju XVIII skyriumi, kuris buvo
atsakingas už komunistinės Vokietijos ūkio įmonių saugumą ir kovą su
pramoniniu šnipinėjimu.
Apie tai, kad su „Stasi“ bendradarbiavo Felixas Strehoberis, „Gazprom Germania“ finansų direktorius, ir Matthias Warnigas, „Nord Stream“, kompanijos „Gazprom“ antrinės įmonės
vadovas, buvo žinoma jau anksčiau.
Berlyno kompaniją „Gazprom Germania“ koncernas „Gazprom“ Maskvoje ketina
padaryti „Rusijos energetikos išteklių tiekimo į Vakarų Europą placdarmu“.
2006 metais, turėdama 6,2 mlrd. eurų apyvartą ji gavo 384 mln. eurų
pelno. Kompanija yra daugybės energetikos įmonių, turinčių strateginę
reikšmę, bendrasavininkė.
Vokietijoje ji turi kompanijos „Wingas“ (Kaselis), koncerno BASF antrinės
įmonės, 35 proc. paketą, „Wintershall Erdgas Haushandelshaus“ (Berlynas) 50
proc. paketą, taip pat „Verbundnetz Gas AG“ (Leipcigas) 5,26 proc. paketą.
Ji taip pat turi dalis Bulgarijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos,
Italijos, Rumunijos ir Šveicarijos įmonėse. Uzbekistane ji dalyvauja
parengiant naudoti dujų telkinį.
Tapusi pagrindine Vokietijos futbolo lygos komandos „Schalke 04“, į
kurios sąskaitą 2007-2012 metais turi būti pervesta maždaug 120 mln. eurų,
rėmėja „Gazprom Germania“ atkreipė į save plačiosios visuomenės dėmesį.
Šių metų balandį sensacingą pareiškimą paskelbė jos vadovas
Hansas-Joachimas Gornigas.
Jis pareiškė, kad „Gazprom“ iš dalies sustabdo savo investicinę veiklą
Vokietijoje. Jis neva nuogąstauja, kad Vokietijos vyriausybė gali
nacionalizuoti kompaniją.
Kaip VRD naftos ir dujų pramonės įmonių susivienijimo direktoriaus
pavaduotojas H.-J.Gornigas buvo žmogus, artimas sistemai. Jo žinioje dirbo
finansiniu direktoriumi kadrinis „Stasi“ darbuotojas F.Strehoberis.
Dar sensacingesnis atrodo M.Warnigo atvejis. Jis, „The Wall Street
Journal“ žiniomis, pažįstamas su Vladimiro Putinu ir VDR laikais dalyvavo
žvalgybinėje veikloje, susijusioje su „Dresdner Bank“.
Dabar buvęs užsienio žvalgybos darbuotojas M.Warnigas karjeros laiptais
pakilo iki „Nord Sream“, konsorciumo, kurio būstinė yra Šveicarijoje, ir
kurio kontrolinis akcijų paketas priklauso „Gazprom“, vadovo posto.
Jis neįeina į „Gazprom“ antrinės įmonės Vokietijoje sudėtį, o drauge su
„Wintershall“, BASF antrine įmone, ir koncernu su „E.on“ ketina nutiesti
Baltijos jūros dugnu dujotiekį, kuris sujungs Rusiją ir Vokietiją.
Tos naujienos vėl atkreipė spaudos dėmesį į buvusį Vokietijos vyriausybės
vadovą Gerhardą Schroederį, kuris šiuo metu yra „Nord
Stream“ akcininkų tarybos pirmininkas.
Pats ekskancleris atsisakė komentuoti pastarąsias naujienas.
Į klausimus apie „Stasi“ tinklą „koncerne „Gazprom“ jis, kaip pranešė jo
biuro darbuotojai, atsakyti jis neketina, o „už šmeižto skleidimą patrauks
kaltuosius atsakomybėn“. Atvejo su H.U.Kreheriu ekskancleris taip pat
nekomentavo.
Dabartinis „Gazprom Germania“ direktorius personalo klausimais 1977 metų
kovo 29 dieną davė savo pirmąjį įsipareigojimą raštu „savanoriškai remti
Valstybės saugumo ministeriją jos atsakingame darbe VDR saugumo labui,
siekiant užkirsti kelią bet kurioms imperialistų žvalgybų ir pavienių
asmenų, priešiškų mūsų visuomeninei santvarkai, akcijoms. Jo operatyvinis
slapyvardis buvo Rolandas Schroederis.
Pakeistus darbą ir persikėlus gyventi iš Jenos į Berlyną, jo
bendradarbiavimas su specialiosiomis tarnybomis laikinai nutrūko.
Antrąjį įsipareigojimą jis pasirašė 1985 metų gruodžio 3 dieną, šįkart
kaip neetatinis darbuotojas Hartmannas. Dar iki savo bendradarbiavimo su VSM
įforminimo H.-U.Kreheris, kuriam dabar 58 metai, teikė jai informaciją.
Specialiosios tarnybos juo domėjosi, nes jis turėjo žinių apie visas
stambias investicijas į Tiuringijos energetiką. Kai valstybės saugumas
mėgino išaiškinti sabotuotoją, į šį reikalą įsijungė „Rolandas Schroederis“,
kuris sekė tuo įtariamą žmogų.
Apie kolegų ir net savo draugės, buvusios su juo daug metų, asmeninį
gyvenimą neetatinis darbuotojas, matyt, teikė informaciją savanoriškai. Taip
pat šnipas teikė žinių apie giminaičius iš užsienio, pavyzdžiui, apie vienos
šeimos narius, kuriuos, turimais dokumentais, jis laikė milijonieriais ir iš
kurių priimdavo dovanojamus pinigus.