Praėjusią savaitę žlugus valdančiajai koalicijai ir kilus pirmalaikių
rinkimų perspektyvai, J.Kaczynskis ir jo valdančioji dešinioji partija vis
stipriau ima apeliuoti į antivokiškus rinkėjų jausmus, kad šie kuo labiau
pajustų skirtumus tarp partijų.
Tam tikrą Lenkijos rinkėjų dalį, ypač vyresnio amžiaus, nacionalistinė
retorika veikia labai sėkmingai. Jie gauna progų prisiminti brutalią
Vokietijos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu.
Duodamas interviu savaitraščiui „Wprost“ J.Kaczynskis sakė, kad
vyriausybė, jeigu jai vadovautų opozicinė „Pilietinė platforma“ (PO),
nutoltų nuo dabartinės griežtos užsienio politikos, ypač turint galvoje tai,
ką premjeras vadina lygia partneryste su Vokietija.
„(Pilietinė) Platforma yra per daug priklausoma nuo vokiečių“, - sakė
J.Kaczynskis interviu, kurio ištraukos buvo publikuotos „Wprost“ interneto
svetainėje.
„PO yra stipriai integruota į Europos liaudies partijos struktūrą, o tai,
deja, reiškia, kad pritariama Vokietijos dominavimui“, - teigia premjeras.
Centro dešinioji PO yra didžiausios Europoje transnacionalinės politinės
Liaudies partijos (EPP) narė. Jai taip pat priklauso ir Vokietijos kanclerės
Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga.
J.Kaczynskio partija „Įstatymas ir teisingumas“ priklauso
europarlamentinei „Sąjungai už tautų Europą“ (AEN), kuri vienija
nacionalistinės pakraipos partijas.
Lenkijos santykiai su Vokietija šiuo metu prasčiausi per pastaruosius
dešimtmečius. J.Kaczynskis kaltina Vokietiją siekimu dominuoti Europos
Sąjungoje ir ragina priimti įstatymą, kuris užkirstų kelią nuosavybės,
likusios Lenkijos teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo, grąžinimą
vokiečiams.
J.Kaczynskis kaltina „Pilietinės platformos“ lyderį Donaldą Tuską rodant
„politinį susižavėjimą vokiškumu“. D.Tuskas taptų premjeru, jeigu jo
partija, kaip prognozuoja apklausų rezultatai, laimėtų būsimus rinkimus.