Diplomatas sakė, kad Vašingtonas vis dar remia trapią ministro pirmininko
Nuri al-Maliki koaliciją, kurioje dominuoja šiitai, tačiau
ši parama neturėtų būti laikoma savaime suprantamu dalyku.
„Pažanga nacionaliniu mastu svarbiais klausimais itin nuvilia ir kelia
visų suinteresuotų šalių - mūsų, irakiečių ir pačios Irako vadovybės
nepasitenkinimą“, - sakė R.Crockeris , kuris po trijų savaičių kartu su JAV
pajėgų Irake vadu generolu Davidu Petraeusu Kongresui
turi pateikti svarbią ataskaitą.
„Mes, kaip ir Irako žmonės, laukiame rezultatų, ir mūsų parama nereiškia
visiškos veiksmų laisvės“, - sakė ambasadorius žurnalistams Bagdade.
Tarp Vašingtono iškeltų susitaikymo proceso tikslų yra reikalavimas
priimti įstatymą dėl pajamų už naftą paskirstymo, įgyvendinti konstitucinę
reformą, nustatyti vietos rinkimų datą bei sušvelninti draudimą buvusiems
diktatoriaus Saddamo Husseino partijos „Baath“ nariams
dirbti valstybės tarnyboje bei kariuomenėje.
Vienas iš nedaugelio pasiekimų, apie kurį R.Crockeris ir D.Petraeusas
rugsėjį galės informuoti Kongresą, yra aljansų su neramios vakarinės Anbaro
provincijos genčių seniūnais sudarymo strategija.
Tačiau, kaip pažymėjo ambasadorius, tokia konfesiniu principu grindžiama
iniciatyva negali būti laikoma realiu susitaikymu tarp priešiškų
bendruomenių, o būtent tai yra svarbiausias Vašingtono ir Bagdado tikslas.
„Didinti kontingentą buvo nuspręsta siekiant sumažinti smurto mastą, kad
politinė vadovybė turėtų pakankamai laiko ir erdvės įgyvendinti nacionalinio
susitaikymo procesą, - sakė ambasadorius. - Pirmoji šio sumanymo dalis
neabejotinai įgyvendinta“.
R.Crockeris sakė, kad sėkmingai sudaromos sąjungos su sunitų genčių
seniūnais, kad šie kontroliuotų savo bendruomenes Anbare, kuris anksčiau
buvo viena neramiausių Irako provincijų, yra svarbus pasiekimas, tačiau tai
dar nėra Vašingtono iškelto reikalavimo įgyvendinimas.
Pasak ambasadoriaus, svarstoma galimybė pritaikyti šį modelį Irako
pietuose, kur gyvena daugiausia šiitai.
R.Crockeris gyrė idėją kurti vietos tvarkos palaikymo struktūras, kurios,
jo nuomone, yra kur kas veiksmingesnės negu po invazijos suformuotos
nacionalinės policijos pajėgos. Pastangas kurti nacionalines pajėgas jis
apibūdino kaip „gana siaubingą patyrimą“.