39 metų Pamaskvės gyventoja Sadaf M. neiškart susivokė, jog yra nėščia. Ji manė, kad yra per sena ir jau nebegali susilaukti vaikų. Savo negalavimus ji taip pat siejo su artėjančiu keturiasdešimtmečiu. Kai moteris suprato, jog laukiasi, buvo per vėlu daryti abortą. Bet Sadaf buvo įsitikinusi, jog būdama tokio amžiaus ji negali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti. Į gydytoją moteris nesikreipė.
Labiausiai vienišė bijojo, kad apie nėštumą sužinos du jau suaugę jos vaikai ir visa gyvenvietė.
Aštuonis mėnesius ji saugojo paslaptį, savo vaikams aiškindama, kad prastą savijautą lemia didelis kūno svoris, kuris nuolat augo. Stambus kūno sudėjimas leido Sadaf nuslėpti nėštumą.
Vieną naktį ją pažadino sąrėmiai. Kęsdama skausmą ji nuropojo iki vonios, kur įsikando į rankšluostį - nenorėjo riksmu pažadinti kitų namiškių. Ji rengėsi pati priimti gimdymą.
„Mažylis buvo gyvas, tačiau gulėjo netaisyklingai - įstrigo. Todėl savarankiškai Sadaf negalėjo pagimdyti - laukan išlindo tik kūdikio ranka“, - žurnalistams pasakojo greitosios pagalbos gydytojas, kuris atvyko pas krauju paplūdusią gimdyvę.
Medikai pas moterį atvyko ne iš karto. Pamačiusi, kad pagimdyti pačiai nepavyks, Sadaf išėjo iš vonios ir atsigulė. Dėl dejuojančios motinos sveikatos išsigandęs jos sūnus pasiūlė iškviesti gydytoją. Tačiau moteris nieku gyvu nesutiko.
Skausmo ir baimės kamuojama nelaimėlė ryžosi baisiam žingsniui. Palaukusi, kol vaikai išeis iš namų ryte ji iš stalčiaus ištraukė virtuvinį peilį ir dūrė sau į pilvą. Iš skausmo ji vos neapalpo ir nusprendė netęsti operacijos. Iš pusės centimetro ilgio žaizdos ėmė srūti kraujas. Jis tekėjo vis stipriau ir stipriau. Vienu metu Sadaf prarado sąmonę. Moters gyvybę išgelbėjo namo grįžęs sūnus - jis iškvietė greitąją pagalbą.
„Greitosios pagalbos automobiliu gelbėti žmonių važinėju jau 30 metų, tačiau kito tokio atvejo nesu matęs“, - įspūdžius apie nelaimę pasakojo į Sadaf namus atvykęs medikas. Gimdyvės pilve žiojėjo dešimties centimetrų žaizda. „Neįsivaizduoju, kaip įmanoma pakelti tokį skausmą, - sakė gydytojas, - klausėme sūnaus, kas nutiko, bet jis nieko negalėjo pasakyti“.
Gimdyvė buvo nugabenta į ligoninę ir paguldyta į reanimaciją, kur iškart operuota. Kūdikio medikams nepavyko išgelbėti, o motinos būklė lieka sunki.
Kita šiurpi istorija nutiko vaikų stovykloje. Išsigandusi gėdos ir bausmės Iževsko internato auklėtinė Julia apie savo nėstumą neprasitarė net artimiausioms draugėms. Apie mergaitės būseną nenutuokė nei auklėtojai, nei medicinos personalas.
Paauglė buvo aštuntą mėnėsį nėščia, kai stovykloje Udmurtijoje prasidėjo gimdymas. Julia užsidarė tualete ir dejuodama priėmė kūdikį. Šoko ištikta keturiolikmetė kūdikį išmetė pro langą - iš antro aukšto, maždaug trijų metrų aukščio.
Netoliese vaikštinėjusios jaunesnės mergaitės išgirdo keistą vaitojimą krūmuose. „Pamanėme, kad miaukia kačiukas. Nusprendėme pasižiūrėti, gal alkanas“, - pasakoja trylikametė Larisa M. Radinys krūmuose tarp šiukšlių išgąsdino stovyklautojas. Pasak jų, gimusi mergaitė buvo smulkutė kruvina, verkė.
Po valandos leisgyvis kūdikis pateko į reanimaciją.
„Negaliu suprasti, kaip šis angelėlis išgyveno, tikriausiai Dievas apsaugojo!“, - susijaudinimo neslėpė kūdikį prižiūrintis gydytojas Sergejus Stolbovas. Jo teigimu, naujagimė neteko daug kraujo, virkštelė nebuvo nukirpta.
„Kaip tas kūdikis neužsimušė? Gležnas kūnelis iškrito iš tokio aukščio, bet nė pirštelis nelūžo“, - stebisi medikas. Vaikas po truputį sveiksta, išmoko žįsti pro čiulptuką. Naujagimės motina po gimdymo dingo iš stovyklos. Į ligoninę ji atvyko po poros dienų ir paprašė ją išgelbėti.
„Atėjusi į ligoninę moksleivė buvo sunkios būklės. Kraujavimas buvo toks stiprus, kad ją iškart nuvežėme operuoti. Tris valandas chirurgai valė placentos liekanas ir stabdė kraujavimą. Jei būtų dar dieną palaukusi, būtų jau palaidota“, - neslėpė Sergejus Stolbovas.
Julia į internatą pateko prieš dvejus metus, kai mirė mergaitės motina. Ji viena augino dukrą - tėvas paliko šeimą, kai mergaitei buvo vos 3 metai.
Po operacijos Julia papasakojo, kad pastojo po to, kai ją internato kambaryje išnaudojo penkiolikmetis to paties internato auklėtinis.
„Kai tik supratau, kad laukiuosi, jam pasakiau. Tačiau jis tik isteriškai rėkė, sakė, jog vaiko laukiuosi nuo kito. Tada nusprendžiau, kad apie vaiką niekam nepasakosiu. Ėmiau rengtis plačia suknele. Tikrai nemaniau, kad gimdymas prasidės stovyklos tualete. Nieko neatsimenu. Labai skaudėjo ir buvo daug kraujo. Net nežinau, kaip man pavyko pagimdyti be gydytojų pagalbos. Kad dukrą išmečiau pro langą - taip pat nepamenu“, - su žurnalistais kalbėjo mergina, prašydama neatimti kūdikio.