Niujorko miesto tarybos narys Peteris F.Vallonė nusprendė, kad didmiesčio vojaristai prisižiūrėjo pakankamai. Šios savaitės pradžioje P.F.Vallonė pristatė įstatymo projektą, kuriame siūloma spoksojimą po moterų sijonais viešoje vietoje paskelbti nusikaltimu, už kurį policininkai galėtų asmenį sulaikyti čia pat gatvėje.
Šiuo metu didesnėje JAV dalyje už žmogaus veiksmų įrašinėjimą į videojuostą privačioje vietoje šiam nežinant numatytos baudos ar net kalėjimas. Tačiau žiūrėjimas po moterų sijonais nekriminalizuojamas.
Tiesa, Arizona, Pietų Karolina ir Vašingtonas turi palyginti griežtus vojaristinę veiklą apibrėžiančius įstatymus. Vis dėlto P. F.Vallonės siūlomas kriminalinio vujarizmo apibrėžimas — pats originaliausias, griežčiausias ir slidžiausias.
„Nusižengiama įstatymui, jei asmuo tyčia ir nuolatos užima tokią poziciją viešoje vietoje, iš kurios tyčia gali matyti kito žmogaus seksualines ar kitas vietas, pastarajam būnant viešoje vietoje ir be šio žmogaus žinios ar sutikimo, kai tos vietos kitu atveju nebūtų matomos“, — rašoma dokumente.
Įstatymą parašė „iš reikalo“
Bet žmogaus teises ginančių organizacijų atstovai įstatymo projektą sutiko skeptiškai. Anot jų, miesto tarybos nario paruošto dokumento kalba — pernelyg abstrakti ir gali suteikti pernelyg plačias teises policijai, kuri vėliau gali areštuoti ką tik užsimanys. Prieš keletą dešimtmečių Niujorke jau būta atvejų, kai policija, pasinaudojusi įstatymu, leidžiančiu suimti ekshibicionistus, pradėjo metro ,,valymą“, tyčia sulaikydama niekuo dėtus juodaodžius keleivius.
P.F.Vallonės teigimu, įstatymą, kuriuo būtų baudžiama už tyčinį žiūrėjimą moterims po sijonais jis parašė „iš reikalo“. Jam pasiskundė miesto moterys, kad jos dažnai susiduria su vyrais, kurie stovi po laiptais į virš gatvių iškeltų miesto traukinių platformas ir žiūri į intymias jų vietas. Kreipęsis dėl to į policiją, miesto tarybos narys sužinojo, kad šiuo metu mieste už tokius veiksmu nėra baudžiama.
Miesto tarybos nario teigimu, jo užregistruotu įstatymų projektu jokiu būdu nenorima nubausti ,,atsitiktinio žiūrėtojo“ ar žmonių, „tiesiog besigėrinčių Dievo kūriniu“. P.F.Vallonė įsitikinęs, kad dabartinė įstatymo projekto redakcija pakankamai tiksliai apibrėžia nusikalstamą veiką ir pasitarnaus iškrypėliams sutramdyti.
Miestas po žeme ir virš žemės
Apie perversišką spoksojimą po moterų sijonais Amerikoje prabilta palyginti neseniai, nors nėra abejonės, kad reiškinys egzistuoja bent jau nuo tų laikų, kai atsirado trumpi moterų sijonai.
Ir Niujorko, ir Čikagos architektūra bei miesto išplanavimas tokiems žygiams idealiai tinka. Čia virš gatvių iškelti traukinių bėgiai, o prabangiose ryškiai apšviestose parduotuvėse kyla ir leidžiasi virtinės laiptų. Tokiuose miestuose gyvenimas verda trimis sluoksniais: po žeme, ant žemės ir virš žemės.
Tad nieko stebėtino, kad vidurvasarį netrūksta situacijų, kai sijoną dėvinti moteris pražingsniuoja tiesiai virš apačioje stovinčio vyro. Vieni nekreipia dėmesio, kiti — kilsteli galvą ir tuojau pat ją droviai nuleidžia. Treti, nusipirkę kavos puodelį ir susiradę tokiems stebėjimams tinkamą vietą, čia praleidžia valandą kitą.
Čikagos centre yra net prestižinė drabužių parduotuvė, kurioje vyrai, ypač karštą vasaros dieną, renkasi paspoksoti į moterų kojas ir — jei tik pavyksta — dar daugiau. Šioje parduotuvėje ankstyvą pavasarį po „kiaurais“ laiptais atsirado pora didelių odinių sofų.
Nuo to laiko moteris į parduotuvę atlydėję vyrai kažkaip labai jau klusniai sėdi ant sofutės, kai tiesiai virš jų laiptais aukštyn-žemyn lipa būriai moterų. Vyrai sulig kiekviena moterimi ritmiškai pakelia ir nuleidžia galvas. Kiti rankose laiko mobiliuosius telefonus su kameromis ir įnirtingai „rašo žinutes“. Parduotuvės vadovybė apsimeta, kad niekas nevyksta.
Pažįstamas scenarijus
Niujorką dar praėjusią vasarą sukrėtė kitas skandalas — per trumpą laiką buvo sulaikyta trylika vyrų, kurie perpildytame traukinyje nepadoriai lietėsi prie moterų ar rodė joms lytinius organus. Niujorko policija tuomet paskelbė internetinę apklausą. Į ją atsiliepė 1800 Manheteno gyventojų, daugiausia moterų, kurios pareiškė susidūrusios su vienokiu ar kitokiu seksualiniu priekabiavimu viešajame transporte.
Daugelis moterų tvirtino dėl šių įvykių nesikreipusios pagalbos ir nepranešusios nei metro vadovybei, nei policijai. Reta kuri išdrįsta bent jau aprėkti užpuoliką. Kaip rodo statistika, tokių išpuolių aukomis dažniausiai tampa 20-25 metų moterys, o kuri tokio amžiaus moteris išdrįs visiems perpildyto vagono bendrakeleiviams paskelbti, kad ją ką tik kažkas grabaliojo už krūtų ar trynėsi į jos šlaunį.
Po to, kai buvo paviešintas šis tyrimas, paaiškėjo, kad situacija panaši ir kituose JAV didmiesčiuose: Čikagoje, Los Andžele ir Bostone.
Scenarijus – tas pats. Piko valanda. Prigrūstas metro. Minioje stovinti moteris staiga pajunta, kad už nugaros esantis vyras įtartinai prie jos prisispaudęs muistosi, o kišenėje, kurios kraštu jis liečiasi prie moters šlaunies, esantis daiktas neatrodo panašus į mobilųjį telefoną.
Kitas variantas: atsidaro traukinio durys, skubiai prie durų metęsis vyriškis sugriebia moterį už sėdynės ar krūtų. Durys užsidaro, keletas greta stovėjusių žmonių stovi atstulbę, o niekšelis smagiai kikena likęs ant traukinio platformos.
Moteris terorizuoja visur
Tokijuje ir Meksike nepadoraus lietimosi prie moterų problemas mėginta spręsti įrengus vagonus, į kuriuos įleidžiamos tik moterys, bet pasirodė, kad tai tik dar labiau pritraukia iškrypėlius.
Čikagos traukiniuose iškrypėliams pernelyg įsiaudrinti neleidžia jų konstrukcija. Priešingai nei Niujorke, Čikagos metro daugiau sėdimų vietų, todėl moterų skriaudikams ne visada pakanka erdvės ir ne visuomet susidaro pakankamos spūstys. Tačiau pervertai atsigriebia miesto autobusuose – būtent juose trečiojo pagal dydį JAV miesto gyventojos labiausiai skundžiasi nepadoriais vyrų veiksmais.
Vis dėlto Niujorko ar Čikagos iškrypėliai — delikatūs ir pakankamai nedrąsūs, palyginti su Vilniaus pervertais. Sunku būtų prisiminti studijų draugę, kuriai neteko pirmaisiais mokslo metais sostinėje susidurti su vietiniais ekshibicionistais. Keli buvo net labai pagarsėję. Vienas jų aukų laukdavo prie tuomečio centrinio „univermago“.
Žmonėms plūstant pirkti kalėdinių dovanų šis vyriškis, nepaisydamas net 15 laipsnių šalčio, išdidžiai stovėdavo iškišęs savo paraudonavusį organą. Kitas „linksmindavosi“ „Lietuvos“ kino teatro stotelėje. Šis būdavo apsirengęs tvarkingai, su ilgu tvarkingu lietpalčiu. Palaukdavo, kol sulips visi troleibuso keleiviai.
Tada pats pasilikdavo lauke, kiek atsitraukdavo, idealiu atveju užmegzdavo akių kontaktą su kokia nors troleibuse prie lango atsisėdusi mergina, o tuomet, vos troleibusui pajudėjus, praskleisdavo lietpaltį su visomis savo vyriškomis grožybėmis.
Keli ekshibicionistai tiesiog vaikydavosi merginas miškeliuose prie Saulėtekio alėjos bendrabučių. Vienu metu buvo tiek įsilinksminę, kad nebekreipdavo dėmesio – diena ar vakaras, eina dvi draugės ar visas būrys studenčių.
Ekshibicionizmas ir Lietuvoje, ir JAV priskiriamas prie viešosios tvarkos pažeidimų ir, bent jau teoriškai, baudžiamas. Susitvarkyti su vojaristais ir smulkiais iškrypėliais – dar sunkiau. Policijos prie kiekvienos autobusų stotelės nepastatysi, net jei jai ir būtų suteiktos P.F.allonės siūlomame įstatyme numatytos teisės.
Be to, žmogaus privatumas šiais laikais — slidi problema. Tačiau kai viešosiose vietose ir taip vos ne kiekvienoje sankryžoje praeivius stebi kameros, mažiausiai norisi sukti savo užimtą galvą dar ir dėl to, ar kas nespokso tau po sijonu.