Kartais jiedu nakvoja ir Armijos Išvaduotojos prieglaudoje Maskvoje, kur žiemą sienos dvekia šalta drėgme, pelija lubos ir tarp gyventojų galioja nerašyti džiunglių įstatymai.
Bet Denisas ir jo sesuo Olesė šią vasarą nusprendė, kad geriau gyvens stotyje ar prieglaudoje, negu su tėvais Elektrostalyje, esančiame už 60 kilometrų į Rytus nuo Maskvos.
AP agentūros žurnalistės užkalbinti paaugliai tikino, jog tėvų elgesio ilgiau nebuvo galima ištverti. Motina juos mušdavo kaip šunis, žemino ir kankino. Ji išvarė vaikus iš namų - liepė susirasti darbą. Denisas ir Olesė nutarė, kad nemaldaus motinos leidimo grįžti.
„Namie nebuvo jauku. Nuolat patirdavome sunkumų“, - atidžiai rinkdamas žodžius žurnalistei dėstė Denisas, prašęs neatskleisti jo pavardės.
Praraja tarp skurdo ir turto
Nors didelės naftos, dujų ir kitų gamtos išteklių kainos Rusijos ekonomikos lokomotyvui suteikė didžiulį pagreitį, vis daugiau Rusijos vaikų kaupia žinias ne mokyklos suole, o purvinuose gatvės universitetuose.
Rusijos žmogaus teisių gynėjai teigia, kad vaikų teisių pažeidimai šalyje yra dėsningi ir vis daugiau tėvų engia savo atžalas. Jie sako, kad Sibiro naftos fakelai šildo nedidelį būrelį žmonių, kai skurdas, socialinių ryšių irimas ir alkoholizmo rykštė plaka minias vietinių gyventojų. O šie lupa savo vaikus. Praraja tarp skurdžių minios ir turtuolių būrelio gilėja nuo 1991 metų, kai griuvo Sovietų Sąjunga.
Tačiau teisių gynėjai pastebi, kad visuomenei vis labiau rūpi vaikų gerovė. Juk gimdymo namų darbuotojos Rusijoje turi vis mažiau darbo - nuo 1993 metų šalies gyventojų sumažėjo 4 proc. - iki 142,7 milijono.
Skaičiais susirūpino ir prezidentas Vladimiras Putinas - dar pernai jis ėmė skambinti pavojaus varpais ir suraukęs kaktą paskelbė, jog šalis atsidūrė ant demografinės krizės slenksčio, todėl Rusijos vaikams reikia ypatingo dėmesio. Oficiali statistika rodo, kad per aštuonerius metus Rusijoje vaikų skaičius smuko nuo 36 iki 29 milijonų - gimstamumo rodikliai žemi, sveikatos apsaugos sistema šlubuoja, o akis badantis skurdas ir nesuvaldomas nusikalstamumas atšaldo šeimos židinį.
Tėvų namuose – tūkstančiai lavonų
Maskvoje įsikūrę teisininkai, vaiko teisių gynėjai, sako, jog tėvai arba kiti artimieji Rusijoje kasmet nužudo 2000 vaikų iki 17 metų. Vadinasi, iš 100 tūkstančių jaunuolių mirti pasmerkiami beveik 7. JAV tas pats rodiklis daug menkesnis - namiškiai nužudo 1,4 vaiko iš 100 tūkst., kuriems yra iki 13 metų. Vyresni JAV gyventojai, kurių amžius nuo 14 iki 17, nukenčia dažniau - 4,8 atvejo tenka 100 tūkstančių.
Tarptautinei organizacijai UNICEF nerimą kelia ir kiti Rusijos rodikliai. Savižudybių skaičius 2004 metais tarp 15 - 19 metų jaunuolių buvo 20,2 atvejo, kuris teko šimtui tūkstančių. Vadinasi, Rusijoje paaugliai žudėsi gerokai dažniau negu JAV, kur tas pats rodiklis 2004 metais buvo 8,2.
Vaiko teisių statistikos duomenimis, kasmet iš namų Rusijoje pabėga 50 tūkst. vaikų - vienas iš 580. Dar 20 tūkst. pabėga iš vaikų namų ir kitų valdiškų įstaigų.
Vaiko teisių kontrolierius Borisas Altšuleris žino ne vieną kraupią istoriją, kuri nutiko gyvenimo sąlygų nualintiems jaunuoliams. Jis pateikia vienuolikmečio Vlado Jakovlevo pavyzdį: Kurgano mieste Sibire gyvenęs vaikas neištvėrė girtos motinos patyčių ir smurto. Nusprendęs, jog mirti - geriau negu badauti, berniukas pasikorė ant diržo 2005 metų lapkritį. Vlado motina šiemet išgirdo nuosprendį - teismas jai skyrė 2,5 metų kalėjimo už asmens pastūmėjimą į savižudybę.
„Daug žmonių mano, kad vaikas yra jų nuosavybė. Kaip daiktas - galiu daryti su juo, ką panorėjęs. Tokie žmonės nejaučia jokios atsakomybės.“, - sako B.Altšuleris, kuriam dabar 67 metų. Buvęs fizikas įsitraukė į žmogaus teisių gynėjų gretas dar septintajame dešimtmetyje ir dirbo kartu su garsiu disidentu, Nobelio premijos laureatu, Andrejumi Sacharovu.
Valdžia siūlo du kelius
„Valdžia gali viską palikti taip, kaip yra, arba atimti vaiką iš tėvų ir uždaryti jį globos namuose. Kitaip Rusijoje nebūna - vien kraštutinumai. Nėra tarnybų, socialinių darbuotojų, kurie padėtų šeimai - ją konsultuotų ir stebėtų. Nėra įstatymų, kurie priverstų valstybę veikti“, - teigia B.Altšuleris. Pasak jo, dabar Rusija yra didelė beglobių gamykla.
Aktyvistas mano, kad V.Putinas stengiasi sumažinti vaikų skaičių valdiškuose namuose, tačiau tam tyliai priešinasi tuntas biurokratų, kurie valdo 1,5 milijardo JAV dolerių, kuriuos vyriausybė kasmet skiria našlaičių namams ir vaikų prieglaudoms.
„Jiems vaikų reikia lyg garvežiui malkų, kad sistema veiktų“, - liūdnai atsidūsta B.Altšuleris. Jo duomenimis, žmonių, iš kurių buvo atimtos tėvystės teisės, skaičius per aštuonerius metus pašoko penktadaliu. Dabar Rusijoje 730 tūkst. tokių asmenų.
UNICEF teigimu, 1384 iš 100 tūkstančių Rusijos vaikų 2005 metais gyveno valdiškose įstaigose. Lenkijoje - 709, Estijoje - 590 vaikų.
Pastarųjų metų poslinkiai Rusijoje - įsteigta karštoji vaikų linija, rengiamos specialios priežiūros namuose programos. Labdaros fondai ir nevyriausybinės grupės taip pat atidarė kelias prieglaudas, kur vaikai gali leisti laisvalaikį ir nakvoti. UNICEF atstovai triūsia norėdami sukurti nacionalinį vaikų teisių inspektorių tinklą.
Nereikalingi tėvams – nereikalingi niekam
Tarptautinius žmogaus teisių ekspertus guodžia bent tai, jog vaikų neapleidžia Kremliaus varžoma Rusijos žiniasklaida. Mažamečių problemos vis dar patraukia skaitytojų dėmesį, o vėliau susigriebia ir valdininkai, atsakingi už vaikų švietimą ir ugdymą. Neseniai spaudą apskriejo žinia apie septynmetį pietvakarių Sibiro gyventoją, kuriam gydytojai nustatė kepenų cirozę. Ligą berniukui sukėlė alkoholio vartojimas - girtuoklis tėvas liepdavo sūnui gerti, nes norėjo turėti ištikimą bičiulį sugėrovą, kuris jį gerbtų.
Rusijos prokurorai taip pat tiria Orechovo-Zujevo miesto ligoninės medikų elgesį - įtariamieji pririšo pusantrų metų mergaitę ir dviejų metų berniuką prie lovelių, kad nereikėtų jų prižiūrėti. Kūdikiai buvo palikti tėvų, todėl ir ligoninės personalas laikė mažylius nevertais meilės.
Jekaterinburgo ligoninės medicinos seserys pašiurpino pasaulį, kai internete pasirodė nuotraukos su kūdikiais, kuriems lipnia juosta buvo užklijuotos burnos, kad neverktų. Sachalino saloje darželio darbuotojas vaikams leisdavo vaistų, kad jie būtų ramesni ir geriau miegotų.
„Mane net nupurto, kai matau, jog šalis, kuri varto milžiniškus turtus, taip nesirūpina savo vaikais ir grubiai pažeidžia jų teises“, - įspūdžiais dalijosi UNICEF atstovas Rusijoje Carelas de Rooy.
C.de Rooy pažymi, kad Rusija ėmė labiau rūpintis vaikų sveikata, bet, jo manymu, tai lėmė nerimas dėl prastėjančios demografinės padėties.
Maskvos Armijos Išvaduotojos prieglaudoje, kurią nuo pašalinių saugo aukšti metaliniai vartai, Denisas ir Olesė randa savo vietą erdvioje salėje, kur kartu su jais glaudžiasi tuzinas kitų benamių vaikų. Vieni skalbia rūbus, kiti žaidžia stalo tenisą ir žiūri televizorių.
Dvyniai nenoriai pasakoja apie praeitį motinos namuose. „Ar tavo motina tave mušdavo?“ - paklausė Deniso prieglaudos darbuotoja. Vaikas nuleido akis ir linktelėjo. „Ar namuose kildavo muštynės?“. Vaikinas vėl linkteli.
Jo sesuo bando šypsotis - sako, kad dabar ji gavo naują laisvę. Merginos laisvė - elgetavimas stotyje, narkotikai ir pažintys su vyrais. Olesė tikina, kad vieną dieną ji pagalvos ir apie ateitį. Kada?
„Kai suaugsiu“, - mirkteli penkiolikmetė.