Konferencijos dalyvių priimtoje rezoliucijoje teigiama, jog užmegzti
geros kaimynystės santykius „įgalina aplinkybė, kad pirmą kartą per visą
Rusijos istoriją didžioji dauguma užsienio šalių pozityviai vertina
dabartinę jos valdžią“.
Susirinkusieji aptarė Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvenančių Rusijos
tėvynainių uždavinius, pastangas išsaugoti Baltijos regione rusų kalbą,
kultūrą, padėti norintiems savo noru persikelti gyventi į istorinę tėvynę.
Konferencijoje priimtas kreipimasis į Rusijos vadovybę ir didžiausių
partijų lyderius, kuriame siūloma formuoti užsienyje rinkimų apygardas
rinkimams į Valstybės Dūmą, siūloma tobulinti galiojantį įstatymą dėl
tėvynainių ir apsvarstyti dvigubos pilietybės jiems statuso klausimą.
Konferencijos dalyviai taip pat kreipėsi į tarptautines organizacijas,
ragindami užtikrinti Baltijos šalių gyventojams „visą kompleksą žmogaus
teisių ir laisvių“, objektyviai įvertinti „neonacistinių pažiūrų plitimą
Baltijos šalyse, neišskiriant ir šių valstybių oficialiųjų asmenų“.