Tačiau C.Karamanlisui ir jo vyriausybei nepavyko įvykdyti užduoties. Šią savaitę gaisrininkų brigados vėl sunkiai dirbo, kad sulaikytų didžiausių Graikijoje miško gaisrų sklidimą. Kaimo vietovėse siaučiančios liepsnos jau pareikalavo daugiau nei 60 aukų. Pastangas kovoti su gaisrais apsunkino ir tai, kad miškininkystės departamentas negalėjo pasinaudoti palydovų nuotraukomis, kurios galėjo padėti ugniagesiams rasti ir užgesinti gaisro židinius, jiems nespėjus sukelti rimtos žalos.
Daug žmonių žuvo mėgindami pabėgti iš Graikijos pietvakariuose esančio Zacharo miestelio, kai jį apsupo liepsnos. Kiti Peloponeso pusiasalio kaimeliai tebebuvo evakuojami trečiadienį, rugpjūčio 29-ąją, praėjus šešioms dienoms nuo gaisrų pradžios. Jie daugiau nei šimte miestelių naikino namus, gyvulius ir alyvuogių derlių. Manoma, kad kol kas gaisrai padarė žalos už 5 mlrd. eurų.
Vyriausybė, besiruošianti rugsėjo 16-ąją įvyksiantiems pirmalaikiams rinkimams, greit rado pinigų pagelbėti nukentėjusiesiems: jiems buvo išdalyta po 13 tūkst. eurų, kurie prilygsta daugumos regiono gyventojų metinėms pajamoms. Bet mažai žmonių buvo už tai dėkingi - dauguma iš degančių miestelių pabėgusių žmonių sakė, kad jaučiasi nuvilti gelbėjimo tarnybų.
Graikijos miškininkystės pareigūnai dėl daugiau nei pusės gaisrų kaltina padegėjus. Likusius, pasak jų, sukėlė žiežirbos nuo elektros stulpų arba žmonių neatsargumas. Dėl gaisrų Eliso ir Avios vietovėse buvo suimti septyni žmonės. Prie kaltųjų paieškų prisidėjo antiteroristiniai būriai ir žvalgybos tarnybos.
Sparčiai plinta sąmokslo teorijos. Kai kurie C.Karamanliso partijos „Naujoji demokratija“ nariai teigia, jog tai kairieji suorganizavo gaisrus, kad diskredituotų partiją ir sumažintų jos galimybes būti perrinktai. Bet tikriausiai nėra vieno kaltininko. Iškart po sausos žiemos atėjusi neįtikėtinai karšta vasara pavertė sakingus Graikijos pušynus dar degesniais nei visada. Stiprūs vėjai iš menkos kibirkšties galėjo įpūsti milžinišką gaisrą.
Liudininkai teigia, kad kelis Peloponeso gaisrus sąmoningai sukėlė padegėjai. Šiems išties netrūksta svarių priežasčių pasinaudoti liepsnomis savo naudai. Išaugusius gyventojų pajamos paskatino tikrą statybų bumą. Žemės prie jūros paklausa išaugo, nes daug žmonių ten nori statytis vasarnamius. Nors Graikijos įstatymai draudžia statyti namus miško teritorijose, rangovai randa būdų juos apeiti.
Kadangi Graikijoje vis dar nėra vienos bendros žemės registro sistemos – Europos Sąjungos finansuojama programa panaikinti šią spragą juda vėžlio žingsniu – labai lengva išdegusią teritoriją pervadinti ūkininkavimui skirta žeme, kurią vėliau nesunku parduoti statytojams. Daugelis vietinių pareigūnų labai maloniai priima kyšius ir daug neklausinėdami išduoda leidimus statyboms. Politikai dažnai prieš rinkimus leidžia legalizuoti neteisėtus statinius.
Ar kitą vasarą kas nors pasikeis?
Prioritetas teikiamas ugniagesių tarnyboms stiprinti. Graikija turi beveik 40 vandenį purškiančių lėktuvų – daugiau nei bet kuri kita Pietų Europos valstybė. Bet miškininkų tarnyboms ir gaisrinėms trūksta darbuotojų, įrangos ir tinkamai paruoštų profesionalų.
Civilinės gynybos departamentas neturi priešgaisrinės strategijos, kuri galėtų sumažinti būsimų gaisrų padarinius. Patys gyventojai kituose degiuose miškuose išvalo atžalynus ir buldozeriais rausia priešgaisrines juostas aplink miestelius. Vasarą visą parą budi žvalgai. Kita vyriausybė – nesvarbu, ar jai vadovaus C.Karamanlis, ar socialistų lyderis George‘as Papandreou – privalės rimčiau vertinti gaisrų prevenciją.