Aštuonerius metus Jungtinių Tautų (JT) administruoto Kosovo albanai
reikalauja nepriklausomybės, o serbai tvirtina, kad to niekada negali būti,
- abiejų šalių pozicijos atrodo pernelyg nesuderinamos.
„Tikrai nesutiksime su (Kosovo) nepriklausomybės pasiūlymu, - derybų
išvakarėse sakė Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius. - Nuo
pat pradžių atvirai, aiškiai ir nedviprasmiškai sakėme, kad tai mums
nepriimtina“.
„Nepriklausomybė - jau įvykęs faktas, - sakė Kosovo albanų lyderis
Hashimas Thaci. - Vykstame į Vieną ne derėtis dėl
nepriklausomybės, o pateikti savo ateities viziją“.
Serbiją valdant dabar jau mirusiam Slobodanui Miloševičiui, engiama
Kosovo albanų dauguma mėgino ginklu pasipriešinti priespaudai.
S.Miloševičiui pabandžius jėga nuslopinti jų sukilimą, NATO 1999 metais
surengė bombardavimo kampaniją, kuri privertė serbų pajėgas pasitraukti iš
Kosovo.
Serbija sako, kad nepriklausomybės suteikimas pažeistų tarptautinę teisę,
o albanai sako, kad nepriklausys valstybei, kuri bandė juos išnaikinti.
Trys diplomatai iš JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), bandysiantys
rasti išeitį iš šios aklavietės, iš pradžių atskirai susitikinės su abiem
delegacijomis.
Abi šalys per JT tarpininką Martti Ahtisaari (Martį Ahtisarį) su
pertraukomis kalbėjosi 13 mėnesių, bet šiais metais šios pastangos baigėsi
be rezultatų.
Tuo metu Kosovo nepriklausomybės perspektyva buvo labai reali, ir Vakarų
valstybėms rengiant JT rezoliucijos projektą ES pradėjo steigti priežiūros
misiją, kuri turėjo perimti įgaliojimus iš JT.
Tačiau Serbija užsitikrino veto teisę turinčios Rusijos paramą, kad
blokuotų M.Ahtisaari plano priėmimą, o Rusija privertė Vakarus sutikti su
naujomis derybomis.
Užkulisiuose buvo kalbama, kad Kosovo padalijimas yra vienintelis
įmanomas kompromisas, bet abi šalys jį atmetė.