„Mums reikia aiškiai suvokti, kad per pastaruosius aštuonerius metus ši
kaimyninė šalis iš esmės pasikeitė“, - sakė jis interviu, kurį šeštadienį
spausdina laikraštis „Postimees“.
Jo nuomone, „ reikia peržiūrėti prieigą ir retoriką, kurios galbūt tiko
silpnokai, bet vis dėl to demokratiją siekusiai įtvirtinti valstybei“.
Tuo pat metu jis paragino neskirti Rusiją pernelyg daug dėmesio ir
domėtis ja tiek, kiek ir kitos valstybės.
„Rusija - paskutiniu metu, būkime sąžiningi, jos ne pačios pozityviausios
tendencijos - mus domina tiek pat, kiek Rusijos vystymasis domina,
pavyzdžiui, Jungtines Valstijas - apie tai vasarą Vašingtone mes kalbėjomes
su prezidentu Bushu - arba tiek, kiek ji domina
Vokietiją, Lenkiją ar Gruziją“, - sakė T.H.Ilvesas.
Pagrindiniais Estijos užsienio politikos uždaviniais, prezidento nuomone,
turi tapti aktyvus šalies vaidmuo Europos Sąjungoje, Talino diplomatinės
veiklos suaktyvinimas pasaulyje, Gruzijos, Moldavijos ir Ukrainos
palaikymas, taip pat paramos padidinimas Afganistanui.
Be to, prezidentas pasisakė prieš Šiaurės Europos dujotiekio tiesimą
Baltijos jūros dugnu.
„Aš sutinku su Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos analize, kad
jis, akivaizdžiai, nereikalingas, ir kad po ketverių-penkerių metų Rusija
nebebus dujų eksportuotoja, nes Rusija su sparčiais senkančiais dujų
ištekliais negali patenkinti net savo poreikių. Ar mes įsivaizduojame, kad
Rusija eksportuos dujas, palikdama savo žmones be energijos?“, - sakė jis.
T.H.Ilvesas taip pat pasiūlė Estijoje pastatyti paminklą komunizmo aukoms.
„Aukoms reikia paminklo - tai būtų žmogiška, etiška ir teisinga. Mes
negalime leisti sau ir kitiems pamiršti, kokius žvėriškumus teko patirti
Estijos piliečiams. 50 metų trukusi okupacija tapo labiau traumuojančiu
patyrimu po Šiaurės karo“, - sakė prezidentas, paminėdamas 1700-1721 metų
Rusijos ir Švedijos karą dėl Baltijos jūros ir jos pakrančių.