Š… ne sviestas, Čikaga - ne miestas?

Vasarą Čikagos centre nelengva sutikti vietinį, nebent pačiame vidury finansinio rajono. Įvairiausiomis kalbomis klegantys turistai lyg vientisa masė grasina nublokšti į šalikelę savo reikalais tipenantį čikagietį. Ko jie visi čia veržiasi?Galbūt tai, kad Čikagos apylinkių gamta iš pirmo žvilgsnio labai jau primena Lietuvos gamtovaizdį, o gal dėl to, kad čia gyvena rekordinis skaičius lietuvių, dažno tautiečio sąmonėje Čikaga įgavo provincialaus ar net mažo miesto reputaciją. Taip jau įprasta, kad dėl nevisavertiškumo kompleksų mes taip dažnai mąstome remdamiesi logika: jei kas nors yra susiję su lietuviais, vadinasi, nieko iš to gero.

Lietuvių įtaka Čikagai yra neginčijama, tačiau jos pervertinti taip pat nereikėtų. 200 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, iš kurių vargu ar pusė susikalbėtų lietuviškai, beveik 3 mln. mieste yra palyginti kuklus skaičius. Juolab, kad didžioji dalis lietuvių gyvena ne pačiame mieste, bet vadinamajame Čikagos metropoliniame plote. Čia, su visais Čikagos priemiesčiais ir aplinkiniais miesteliais, esama per 9 mln. gyventojų.

Kadaise lyg ir Jonui Mekui priskiriamą frazę ,,Š... ne sviestas, Čikaga - ne miestas" pasigavo tie, kurie nei su J.Meku, nei su menais neturi nieko bendro - tie patys fluxininko kritikuoti provincialūs pilvažmogiai, kuriems didžiąja dalimi Niujorkas, Los Andželas ar Čikaga - vienodai nyki ,,amerikonų" apgyvendinta plynė su nedidelėmis cepelinų ir kugelio salelėmis.Čikagos, kaip provincialaus arba nuobodaus miesto vaizdas gali matytis tik žvelgiant per lietuviško geto gyventojo akinius. Dažnas tautietis, gyvendamas 50-70 kilometrų nuo Čikagos miesto, giminaičiams Lietuvoje nepamiršta pabrėžti, kad yra apsistojęs Čikagoje.

O šie, savo ruožu, atvykę aplankyti ,,amerikono" ir pamatę, kad pro šio langus matyti geras gabalas miško, o ryte palei laiptus kiškiai vaikštinėja, stebisi, kodėl ta Čikaga taip primena Babtus ar Balbieriškį. Atsigauti nuo šoko neretai nepadeda ir paskubomis suorganizuota išvyka į ,,dauntauną" - miesto centrą, kuris iš tiesų yra daug daugiau nei keli pagrindiniai dangoraižiai, kuriuos dažniausiai svečiui-įkaitui parodo naujasis ,,amerikonas".

Čikagos gatvėse pilna turistų iš viso pasaulio - nuo Jungtinės Karalystės, Australijos, Kinijos iki to paties Niujorko. Miestas nuolat patenka į įtakingiausių pasaulio miestų dešimtuką. Čia veikia tokios skirtingos institucijos kaip ,,Boeing" korporacijos centrinė būstinė, Meno institutas, pasaulinio garso pokalbių šou vedėjos Oprah Winfrey įrašų studija. Čikagos universitetuose atliekami pasaulinio masto atradimai.   Čikaga sėkmingai laimėjo JAV nominaciją varžytis dėl 2016 metų vasaros olimpiados šeimininkės vardo, tačiau labiau nei kas kita miesto atvirumą rodo 2006 metais "Soldier Field" stadione surengta pasaulinė gėjų olimpiada ,,Gay Games". Būtent šis miestas tūkstančiams suteikė galimybę stebėti, kaip dailiojo čiuožimo rungtyje varžosi už rankų susikabinę vyrai ir dėl to negriūva dangus ar neprasideda Trečiasis pasaulinis karas.Vis dėlto didžiausia Čikagos stiprybė - architektūra.

Niekas nepralenks Niujorko, kaip laisviausios menų ir neribotų galimybių sostinės. Tačiau Čikaga nuo pat tada, kai 1885 metais čia buvo pastatytas pirmasis pasaulyje dangoraižis, teturėjęs tik 10 aukštų, iki šių dienų tebėra viena iš nedaugelio vietų, kur žymiausi pasaulio architektai svajoja palikti savo įspaudą. Čia kūrė tokie pasaulinio garso architektūros meistrai kaip Louisas Sullivanas, Danielis Burnhamas, Frankas Lloydas Wrightas ir Ludwigas Miesas van der Rohe.

Iš tiesų Čikaga nuo to laiko, kai neva J. Mekas ištarė sparnuotą frazę apie sviestą ir kitas substancijas, gerokai pasikeitė. Sėkmingai klestėjusi architektūrinio modernizmo laikais, ji sėkmingai išgyveno postmodernizmo paauglystės spuogų laikotarpį ir iš naujo atrado save. Miesto centre iškilo vienas didžiausių Čikagos istorijoje projektų - Tūkstantmečio parkas.

Pradėtas įrengti 1998 metais šis precedento neturintis parkas, įkurtas pačiame miesto centre priešais pagrindinius dangoraižius tapo tikra kūrybos aikštele garsiausiems pasaulio architektams ir kraštovaizdžio planuotojams. Čia iškilo vieni ambicingiausių pasaulyje amžių sandūroje pastatytų architektūros kūrinių: Franko Gehry Jay Pritzker Pavillion, Jaume‘s Plensos Crown Fountain, Anisho Kapooro skulptūra ,,Cloude Gate", tarp čikagiečių populiariai žinoma kaip ,,pupa".Žinoma, iki šiol niekas nenurungia Čikagos dangoraižių. 7-8 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose iškilo 83 aukštų AON centras, 100 aukštų "Hancock" bokštas ir 110 aukštų "Sears" bokštas, kuris šiuo metu yra aukščiausias JAV.

Po rugsėjo 11-osios įvykių dangoraižių statyba buvo nepopuliari tema ir tarp architektų, ir tarp miesto planuotojų. Tačiau netrukus Čikaga vėl pradėjo augti į viršų. Labiausiai per keletą pastarųjų metų pasikeitė pietinė centro dalis. Visai neseniai čia stovėjo apleisti kelių aukštų pastatai. Dabar jų vietoje išaugo įspūdingi stiklo ir plieno dangoraižiai. Šie modernios architektūros būstai pritraukė miesto gyvenimo nesikratančio jaunimo bangą.

Į Čikagos dangoraižių rinką stačia galva nėrė ir ekscentriškasis milijardierius Donaldas Trumpas. Dar 2004 m. jo šou ,,Mokinys" nugalėtojas laimėjo prizą - 250 tūkst. dolerių metinį atlyginimą, kurį jis gavo už tai, kad vadovavo naujam D.Trumpo projektui - 92 aukštų ,,Trump International Hotel and Tower" statybai. Jei šis dangoraižis bus sėkmingai užbaigtas, 89-ajame aukšte įrengti privatūs butai taps aukščiausiai pasaulyje esančiomis gyvenamosiomis patalpomis.Šią vasarą JAV architektai išrinkto 10 geriausių naujų Čikagos statinių. Anot architektų, jų atsiradimas dar kartą įrodo, kad viso pasaulio architektūros žinovų žvilgsniai ir vėl nukreipti į Čikagą.   Tarp jų - minėtasis "Pritzker Pavillion", pietinėje miesto dalyje įsikūręs Gary Comerio jaunimo centras, Ilinojaus technologijos instituto, kurį, beje, yra baigę nemažai lietuvių, bendrabutis, Spertus žydų studijų institutas.F.Gehry sukurtas "Pritzker Pavillion" - ne tik įspūdingas savo architektūrinėmis formomis ir primena fantastinį milžiniškus lapus išskleidusį augalą. Muzikantai tvirtina, kad šiam paviljonui akustikos gali pavydėti geriausios pasaulio salės.

Tai ypač įspūdinga žinant, kad scena yra lauke, įterpta tarp kelių triukšmingų miesto gatvių, visai netoli milžiniško Mičigano ežero krantinės.30 mln. dolerių Comerio jaunimo centras - neįtikėtinai funkcionalus statinys. Jo autoriai po vienu stogu sutalpino sunkiai įsivaizduojamą kiekį įvairioms veikloms pritaikytų salių. Centras pastatytas skurdžioje apylinkėje specialiai tam, kad juo galėtų naudotis neturtingų afroamerikiečių šeimų vaikai. Spertus žydų studijų institutas įsikūręs per pastaruosius penkerius metus atgijusioje pietinėje miesto centro dalyje. Vienas pagrindinių būsimojo pastato šeimininkų reikalavimų buvo tai, kad centre būtų kuo daugiau šviesos. Tačiau jie nenorėjo nuobodžių įprastinių langų.

Architektų užsakymu pastatui buvo sukonstruotos specialios stiklo plokštės - iš viso 720. Jos atlieka net keletą funkcijų: praleidžia itin daug šviesos, tačiau žiūrint iš lauko pusės nėra nemalonaus kičinio atspindėjimo efekto; šie langai taip pat atlieka garso izoliatorių funkciją - sugeria nuo pagrindinės Čikagos gatvės atsklindantį triukšmą.

Skirtingai nuo Niujorko, Čikagos architektūra, kalbant architektų terminais, turi gerą kontekstą. Aukšti pastatai nėra sugrūsti vienas prie kito, gatvės pakankamai plačios, o žalios vejos - tinkamai išplanuotos. Tai suteikia galimybę pastatus apžiūrėti iš visų pusių, tiek susikoncentruojant ties vienu, tiek matant jų visumą. Žinoma, prie senamiesčių pripratusiai europiečio akiai, norint grožėtis dangoraižių architektūra, reikia ,,išjungti" savyje giliai tūnantį Senojo kontinento vertintojo balsą, kad tik tai, kas sena, yra vertinga. Dėl 1871 m. Čikagą nuniokojusio gaisro ką nors seno europietiškais standartais rasti sunkiai pavyks. Tačiau dangoraižių ir kitų modernių pastatų grožis slypi ne amžiuje, bet originalume.

Jį suvokti būtinas atvirumas - reta savybė tarp paradinio tautiškumo demonstravimu užsiėmusių vadinamosios lietuvybės puoselėtojų. Keista, tačiau naujieji atvykėliai netrukus tampa dar didesniais provincialais negu buvo prieš palikdami Lietuvą. Dažnas jų tėvynėje gyrėsi menų išmanymu, su pasimėgavimu vardydavo aplankytus muziejus, kinus ir teatrus.

Pagyvenęs trečiajame pagal dydį JAV mieste nemato toliau savo kiemo kepsninės. Bet net ir svilinant 30 ar daugiau laipsnių karščiui ir kūną apgobiant nuo ežero kylančiai drėgmei turistai iš viso pasaulio užvertę galvas spokso į moderniosios architektūros stebuklus. Užsidėję paprasčiausius akinius nuo saulės, o ne tuos, kur su tautinio geto filtru.