Prieš trejus metus gimtinėje pasirodžiusi japonės prisiminimų knyga „Jakudzos mėnulis“ tapo bestseleriu. Neseniai kūrinys buvo išleistas ir anglų kalba. Kalbėdama apie Japonijos gangsterius 37 metų moteris teigia, kad policijos pastangos išgriebti didžiąsias mafijos žuvis baigėsi tuo, jog stambūs grupuočių vadovai nėrė į akliną gelmę. „Susekti nusikalstamą jakudzos veiklą dabar yra sudėtinga kaip niekad. Kuo didesnis policijos spaudimas, tuo giliau nusikaltėliai slepiasi“, - įsitikinusi japonė, kuri savo gyvenimo įspūdžiais neseniai pasidalijo su „Reuters“ naujienų agentūra.
Pareigūnų duomenimis, jakudzos narių skaičius nuo 43 tūkstančių per pastaruosius dvejus metus sumažėjo iki 41,5 tūkst. Teisėsaugos atstovai tvirtina, jog tai lėmė kovai su organizuotu nusikalstamumu skirtų įstatymų sugriežtinimas.
Tačiau policija nėra linkusi kalbėti apie kitą skaičių - 43,2 tūkstančio jakudzos parankinių, klanams nepriklausančių būrių, kurių užduotis - vykdyti. Tai grobuonys su galingais sportiniais motociklais, užsakymus vykdantys žudikai ir negailestingi plėšikai.
Paprastai Japonijoje nusikaltimų, kurių metu panaudojamas ginklas, skaičius nėra didelis - žmonės Tekančios saulės šalyje gyvena ramiai. Todėl šių metų pradžioje ne kartą gatvėse aidėję šūviai sukrėtė šalį. Didžiausio atgarsio sulaukė Nagasakio mero nužudymas.
Anot Sh.Tendo, šaudymus išprovokavo teisėsaugos priemonės, kuriomis pareigūnai bandė pažaboti jakudzos narius. Japonų mafijos atstovai nusprendė parodyti, kad neketina lengvai atsisakyti pinigų srautų iš prostitucijos, prekybos narkotikais ir suktybių su lažybų bendrovėmis.
„Jie buvo užspeisti į kampą, todėl prarado žmogiškumą, - mano knygos autorė, - viskas, iš ko jie pelnėsi, tapo nelegalu. Jų gyvenimas gerokai pasunkėjo.”
Jakudzos palikuonei pritaria ir Nobuo Komiya - kriminologijos profesorius iš Tokijo Rissho universiteto. Pasak jo, kai kuriose šalies dalyse banditų pajamų upeliai akivaizdžiai nuseko. „O jakudza - brangi. Jai reikia daug pinigų. Todėl vaikinai ėmė žvanginti ginklais“, - teigia profesorius.
Jakudzų įprotis gyventi nevaržomai, mėgautis prabanga ir valdžia nekinta jau seniai. Savi įstatymai, garbės kodeksai ir tradicijos banditams suteikė ypatingą aurą - kai kas jakudzas vadina šių dienų samurajais.
Pasakodama apie savo tėvą Sh.Tendo atskleidžia, kad jis buvo gaujos, priklaususios Yamaguchi-gumi klanui, lyderis. Didžiausio jakudzos klano nariai savo gyvenimą įvelka į itališkus kostiumus, kaupia „Harley-Davidson“ motociklų kolekcijas ir sėda į jiems patikusius automobilius.
Nors aplinkui švietė prabanga, tačiau Sh.Tendo tėvas dukrą auklėjo griežtai, ugdė pagarbos jausmą. Net kai tėvas pakliuvo į kalėjimą, mergina vis tiek įsitraukė į gaujos veiklą.
Jakudzos dukra susidūrė su daugybe išankstinių nuostatų, neigiama aplinkinių reakcija, kurią sukeldavo jos tėvo įvaizdis bei veikla – mokykloje mergaitę ne kartą sumušė klasės draugai. Nusprendusi, jog užteks leistis stumdomai, Sh.Tendo tapo gaujos nare. Gyvenimas ėmė suktis kitu ritmu.
Jau būdama dvylikos ji nieko nebijodama galėdavo šėlti klubuose, vėliau ėmė vartoti narkotikus ir buvo kelių smogikų meilužė. Sustoti privertė perdozavimai ir mylimųjų smurtas - jos gyvybė ne kartą kybojo ant plauko.
Dabar Sh.Tendo - rašytoja ir motina. Tarp savęs ir jakudzų pasaulio ji užbraukė brūkšnį. Nors ir atsiskyrė nuo banditų, moteris jaučia nusikalstamų grupuočių gyvenimo pulsą ir sako, kad japonų mafijos pasaulyje vyksta tradicijų kaita.
Priklausyti gaujai Japonijoje nėra neteisėta. Todėl grupuotės buvo pakankamai atviros ir lengvai įtraukdavo į savo veiklą naujokus. Grupuotės turėjo savo oficialias kontoras, biurus - ant durų iš tolo matėsi jų emblemos ir simboliai. Narių sąrašai taip pat buvo vieši. Banditai padėdavo policijai narplioti bylas - įduodavo vieną kitą įtariamąjį. Už tai pareigūnai dažnai atsilygindavo - tiesiog užsimerkdavo, kai savo reikalus atlikdavo jakudza.
Padėtis pasikeitė 1992 metais - griežtos įstatymų pataisos gerokai sumažino erdvę, kurioje netrukdomai veikė gerai organizuoti nusikaltėliai.
Suprasdami, kad švaistydamiesi ginklais didelių turtų krautis jau nebegalės jakudzos atsivertė investavimo vadovėlius. Dabar Japonijos mafijos pinigai pasklido nekilnojamojo turto rinką ir vertybinių popierių biržas.
„Jakudza tampa panaši į JAV mafiją - atsiranda riba tarp verslo ekspertų ir smurto ekspertų“, - įsitikinęs rašytojas Manabu Miyazaki, kurio tėvas taip pat buvo jakudza. Pasak M.Miyazaki, pasaulyje mažėja sienų, todėl jakudzos ieško ne gerai kovos menus ir ginklus išmanančių vyrukų, o žmonių, kurie moka kiniškai ir angliškai bei užuodžia, kur kvepia pinigai.
Tačiau tokių ekspertų nelengva rasti. Jauni protingi žmonės bando aplenkti jakudzų grupuotes. „Ateina jaunuolis į mafiozų biurą ir nori įsidarbinti. Jis klausia, kokios įmonės pajamos, ar jis gaus socialinį draudimą“, - juokauja rašytojas, pažymėdamas, jog jakudza sensta - vis mažiau žmonių į organizuotą nusikalstamumą žvelgia kaip į karjeros galimybę.
Dėl to, anot M.Miyazaki, jakudza vis rečiau savo nariams už klaidas kapoja pirštus. Viso kūno tatuiruočių mada irgi grimzta užmarštin - tradicijas išstumia populiarus šiuolaikinis gyvenimo būdas.
„Manau, kad retas žmogus nori tapti jakudza. Bet asmenys, kurie apgalvotai pasirenka tokį gyvenimo kelią, baugina - jie yra žymiai, žymiai, žymiai pavojingesni negu senieji jakudzos“, - teigia japonų mafijos tyrinėtojas.