Kaip trečiadienį pranešė laikraštis, tyrimą atlikę darbuotojai priėjo
išvadą, kad I.Safronovas nusižudė.
Tuo tarpu „Kommersant“ darbuotojai mano, kad byla buvo tiriama formaliai,
prokuratūra taip ir nepatikrino, ar galėjo būti žurnalisto žūtis susijusi su
jo profesine veikla“.
Oficialūs prokuratūros atstovai jokių komentarų nepateikia, nes neseniai
byla perduota į naują struktūrą - Tyrimo komitetą.
„Kommersant“ karinis apžvalgininkas, 51-erių metų atsargos pulkininkas
I.Safronovas žuvo kovo 2 dieną maždaug 16 val. iškritęs pro namo, kuriame
jis gyveno Maskvoje, langą. Kovo 5 dieną buvo iškelta baudžiamoji byla pagal
Rusijos Baudžiamojo kodekso straipsnį „privedimas prie savižudybės“.
Kaip pranešė žiniasklaidos priemonės, I.Safronovas iškrito ne pro savo
buto trečiajame aukšte langą, o iš laiptinės tarp ketvirto ir penkto aukšto,
kur jis užlipo nežinia ko. Prie laiptinės lango buvo rasta jo skrybėlė ir
krepšelis su apelsinais.
Kaimynai nepastebėjo nieko neįprasta. „Kommersant“ duomenimis, dvi
praeinančios pro šalį studentės pamatė gulintį ant žemės kūną ir iškvietė
„greitąją“, bet medikai atsisakė atvažiuoti, sakydami, kad „neturi laiko
paimti visų girtų“.
Dienos prieš tai rytą žurnalistas buvo pas gydytoją, kuris davė
parodymus, kad I.Safronovas nesirgo rimtomis ligomis, dėl kurių žmogui
galėtų kilti mintis nusižudyti.
Kai kuriuose Rusijos ir užsienio žiniasklaidos straipsniuose I.Safronovo
žūtis buvo siejama su medžiaga apie prekybą ginklais Artimuosiuose Rytuose.
Prieš pradėdamas dirbti laikraštyje „Kommersant“ 1997 metais I.Safronovas
tarnavo Rusijos raketinėje kariuomenėje.
Kolegos teigia, kad jis neturėjo lygių tarp Rusijos žurnalistų karinio
kosmoso ir raketų technikos žinių srityje.
I.Safronovas iš tikrųjų nerašė apie Čečėniją ar rinkimus, bet kaip
teigiama naujienų agentūros AP reportaže iš Maskvos, erzino valdžią savo
informuotumu ir atvirumu.
Jis ne kartą buvo kviestas į Federalinę saugumo tarnybą duoti parodymų
dėl laikraštyje „Kommersant“ paskelbtų straipsnių, kuriuose, specialiųjų
tarnybų nuomone, viešino valstybės paslaptis. Tačiau kaskart I.Safronovas
įrodydavo, kad informacijos gavo iš atvirų šaltinių.
Pernai gruodį jis pirmasis pranešė apie trečią iš eilės nesėkmingą
tarpžemyninės raketos „Bulava“ paleidimą.
Reaguodamas į žinias iš prokuratūros laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad Rusija gali kurti labai slaptą naujo tipo povandeninį laivą, sugebantį išbūti po vandeniu ilgiau, nei šiuo
metu egzistuojantys dyzeliu varomi povandeniniai laivai.
Projektas, kurio kodinis numeris 20120, tapo žinomas tada, kai netyčia jo
detalės buvo paskelbtos vienoje provincijos miesto interneto svetainių,
pranešė laikraštis „Kommersant“. Šiai informacijai patekus į viešumą,
karinis jūrų laivynas neigė bet kokias žinias apie šį projektą.
Rusija padidino asignavimus karinei pramonei, kad sustiprintų vis labiau
kategorišką užsienio politiką. Tai leido vėl pradėti vystyti naują
ginkluotę, kurios kūrimas po Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo sustojęs dėl
finansinių nepriteklių.
Šiais metais, pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos eros pabaigos, Rusija
nuleido į vandenį pirmąjį naujos kartos atominį povandeninį laivą „Jurij
Dolgorukij“.
„Kommersant“ rašė, kad projekto 20120 specifika ir jį gaubiantis
slaptumas, rodo, kad jo technologijos esmingai skiriasi nuo bet kurio kito
dabar plaukiojančio povandeninio laivo.
Sakoma, kad naujasis modelis vietoj dyzelinio variklio gali turėti mažą
branduolinį reaktorių, ir tai leis žymiai pailginti buvimo po vandeniu
laiką.
Trečiadienį, Rusijos karinio laivyno atstovas spaudai sakė, kad apie
„Kommersant“ paskelbtas detales jis nieko nežino. „Nesiruošiame nieko
komentuoti“,- kalbėjo jis.
Informacija apie povandeninį laivą pasklido iš Sarovo, miesto, esančio į
šiaurės rytus nuo Maskvos, kai jo svetainėje buvo paskelbta ataskaita apie
laivo kapitono vizitą, kuris vadovauja miesto vardu pavadintam povandeniniam
laivui „Sarov“.