Komentuodamas šį sprendimą žurnalistams jis pareiškė, jog „tai asmeninė
drama, nes jis kūrė šią sąjungą ir beveik dešimtmetį buvo vienas iš jos
lyderių“.
Pagrindinė šio žingsnio priežastis - partijos vadovybės sprendimas
neįtraukti L.Millerio į artėjančių pirmalaikių parlamento rinkimų kandidatų
sąrašą Lodzės mieste.
L.Milleris šalies vyriausybei vadovavo 2001-2004 metais. Baigiantis jo
kadencijai dėl virtinės korupcinių aferų pasitikėjimo šalies vykdomąja
valdžia reitingas pasiekė žemiausią lygį nuo pat 1989 metų, todėl praėjus
vos savaitei po to, kai Lenkija 2004 metų gegužės 1 dieną prisijungė prie
Europos Sąjungos (ES), vyriausybė atsistatydino.
Netrukus po to L.Milleris pasitraukė ir iš Kairiųjų demokratų sąjungos
pirmininko pareigų, kurias ėjo nuo 1999 iki 2004 metų.
Jaunoji kairiųjų karta, perėmusi partijos vairą, mano, kad
susikompromitavę veteranai gali pakenkti Kairiųjų demokratų sąjungos
įvaizdžiui per Seimo rinkimus, kurie vyks spalio 21 dieną.
Apklausos rodo, jog naujai susikūręs aljansas „Kairieji ir demokratai“
rinkimuose gali gauti apie 15 proc. rinkėjų balsų.