Tikimasi, kad rinkėjai, nusivylę didžiosiomis partijomis, šįkart gali
suteikti šansą mažesnėms politinėms jėgoms, tarp jų galbūt kraštutinei
dešiniajai LA.O.S., kurios atstovai kol kas dar nėra dirbę parlamente.
Konservatyvus ministras pirmininkas Kostas Karamanlis nusprendė surengti pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis, kad jo vyriausybės ekonominiai pasiekimai nesunkiai padės iškovoti pergalę. Bet vangus valdžios reagavimas į vasaros gaisrus, pareikalavusius 65 žmonių gyvybių, ir virtinė
skandalų veikiausiai niekais pavers jo lūkesčius.
Pagrindinis K.Karamanlio varžovas rinkimuose yra socialistų lyderis
Giorgas Papandrėjas. Abu šie politikai yra įtakingų
politinių dinastijų įpėdiniai, bet nuomonių apklausos rodo, kad nei vienas
iš jų nelaimės įtikinamos daugumos, nes rinkėjai nusiteikę balsus atiduoti
mažesnėms partijoms.
Rinkimuose, kurie prasidėjo 7 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku, gali
dalyvauti daugiau kaip 9 mln. registruotų rinkėjų.
„Žmonės iš esmės yra pasidaliję tarp dviejų pagrindinių politinių
partijų, bet daugelis dėl nusivylimo gali balsuoti už mažesnes partijas“, -
pakeliui į rinkimų apylinkę vakariniame Artos mieste sakė 52 metų valstybės
tarnautojas Dionisis Mitrojanis.
Nuomonių apklausos, kurias buvo galima skelbti iki rugsėjo 1-osios
dienos, rodė, kad konservatyvi Naujosios demokratijos partija 1-2 proc.
lenkia socialistinę PASOK ir kad nė viena iš jų neiškovos tiek balsų, kurių
reikia norint suformuoti vyriausybę. Daugiau kaip 10 proc. rinkėjų tada dar
buvo neapsisprendę.
K.Karamanlis, velionio valstybininko Konstantino Karamanlio sūnėnas, 2004
metais triuškinamai įveikė G.Papandrėją, velionio ministro pirmininko
Andrėjo Papandrėjaus sūnų.
K.Karamanlis sakė, kad jis verčiau rengs naujus rinkimus negu mėgins
suformuoti trapią koaliciją, tuo tarpu A.Papandrėjas neatmetė galimybės
bendradarbiauti su mažesnėmis partijomis.
„Kad galėtų judėti priekin ... šiai šaliai reikia vyriausybės, kuri
įgyvendintų greitus ir ryžtingus sprendimus, būtinus permainoms ir
reformoms“, - penktadienį sakydamas kalbą sakė K.Karamanlis.
Jeigu sekmadienio balsavimas baigsis neaiškiai ir pastangos suformuoti
koaliciją žlugs, Graikijai teks rengti naujus rinkimus. Dėl tokios įvykių
eigos galėtų tekti atidėti reformas, tarp jų ir pensijų sistemos, sakė
ekonomikos analitikai.
K.Karamanlis savo vyriausybės pasiekimais, kuriais gali didžiuotis,
nurodo deficito sumažinimą ir 200 tūkst. darbo vietų sukūrimą, tačiau
nedarbas Graikijoje vis dar viršija vidutinį Europos Sąjungos (ES) lygį,
nepaisant 4,4 proc. BVP augimo šiais metais.
PASOK pirmenybę teikia į rinką orientuotai politikai, tačiau kartu
pabrėžia socialinės apsaugos svarbą. Socialistai taip pat žada mažinti
mokesčius, padidinti pensijas ir skirti mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus
produkto švietimui. Dabar švietimo reikmėms asignuojama maždaug 3,6 proc.
BVP.
Graikija pagal BVP, tenkantį vienam žmogui, tarp euro zonos šalių
aplenkia tik Portugaliją, o maždaug 20 proc. graikų gyvena žemiau skurdo
ribos.
Briuselis sako, kad jeigu Graikija nori tapti konkurencingesnė, ji turi
ryžtis įgyvendinti daugiau struktūrinių reformų.