Vis dėlto 51 metų ministras pirmininkas Costas Karamanlis išreiškė įsitikinimą, kad jo Naujosios demokratijos partija
įstengs įgyvendinti šaliai žūtbūt reikalingas reformas.
„Šiandien jūs kalbėjote balsiai, kalbėjote aiškiai, - savo šalininkams
Atėnuose sakė C.Karamanlis. - Jūs suteikėte naujiesiems demokratams aiškų
mandatą tęsti permainas, tęsti reformas, būtinas šaliai“.
„Jaučiu dvigubą atsakomybę už tai, kad veiktume efektyviau ir išvengtume
klaidų“, - pažymėjo jis.
Jo pagrindinis varžovas, opozicinės socialistinės partijos PASOK, kuri
laimėjo 38, 12 proc. balsų ir kontroliuos 102 vietas, lyderis 55 metų
Jeorgas Papandrėjas, pripažino pralaimėjimą.
Duomenimis, gautais suskaičiavus beveik 99 proc. balsalapių, konservatyvi
Naujosios demokratijos partija laimėjo 41,86 proc. balsų ir užsitikrino 152
mandatus 300 vietų parlamente.
Nežymi dauguma parlamente apsunkins kitos konservatorių vyriausybės
pastangas įgyvendinti sunkias reformas, kurios būtinos norint, kad antros
nuo galo euro zonoje šalies ekonomika prisivytų labiau klestinčias
partneres.
C.Karamanlis ir J.Papandrėjas, kurie abu yra įtakingų politinių dinastijų
įpėdiniai, regis, prarado mažesniųjų partijų paramą.
Kraštutinė dešinioji Liaudies ortodoksijos susirinkimo partija (LA.O.S.)
laimėjo 3,79 proc. balsų ir bus pirmoji tokios pakraipos politinė jėga, kuri
pateks į parlamentą po to, kai 1974 metais Graikijoje buvo atkurta
demokratija.
Parlamente šiai nacionalistinei partijai, kaltinamai antisemitiniais ir
ksenofobiškais pareiškimais, priklausys 10 vietų.
Trijų procentų barjerą įveikė dar dvi partijos: komunistai, laimėję 8, 14
proc. balsų, ir Radikalių kairiųjų jėgų koalicija (SYRIZA), už kurią balsavo
5,03 proc. rinkėjų.
2004 metais, kai naujieji demokratai laimėjo rinkimus triuškinama
pergale, užbaigdami 11 metų trukusį socialistų valdymą, su 45,36 proc. balsų
jie užsitikrino galimybę kontroliuoti parlamente 165 vietas.
„Normalu, kad po trejų su pusę metų valdžioje, procentai sumažėja“, -
sakė 39 metų namų šeimininkė Marija Panopulu (Maria Panopoulou), kuri su
bendraminčiais sostinės centrinėje Sindagmos aikštėje šventė naujųjų
demokratų pergalę.
„Esame labai laimingi. Pasitikime Karamanliu ir norime, kad jis tęstų
reformas“, - sakė ji.
C.Karamanlis nusprendė surengti pirmalaikius rinkimus likus pusei metų
iki jo kadencijos pabaigos, tikėdamasis, kad jo vyriausybės ekonominiai
pasiekimai nesunkiai padės iškovoti pergalę. Bet vangus valdžios reagavimas
į vasaros gaisrus, pareikalavusius 65 žmonių gyvybių, ir virtinė skandalų
veikiausiai niekais pavers jo lūkesčius.
Peloponeso pusiasalyje, kurį ypač nuniokojo stichija, rinkėjų aktyvumas
buvo kur kas mažesnis negu kituose šalies regionuose.
Politikos analitikai pažymi, kad PASOK vis dėlto neįstengė pasinaudoti
vyriausybės bėdomis, nes, matyt, daugelis rinkėjų dar neatleido socialistams
už skandalus, kurie krėtė šalį jų pačių vadovavimo metu.
Rinkimai buvo laikomi itin svarbūs tam, kad būtų galima paspartinti
ekonomines reformas, ypač nepopuliarią privatizaciją.
„Gera naujiena yra ta, kad Naujosios demokratijos partija yra jėga, kuri
stengsis didesniu mastu įgyvendinti ekonomines reformas negu tai darytų
laimėjusi opozicija“, - sakė ekonomistas iš „Deutsche Bank“ Theodoras
Schonebeckas.
C.Karamanlis savo vyriausybės pasiekimais, kuriais gali didžiuotis,
nurodo deficito sumažinimą ir 200 tūkst. darbo vietų sukūrimą, tačiau
nedarbas Graikijoje vis dar viršija vidutinį Europos Sąjungos (ES) lygį,
nepaisant 4,4 proc. BVP augimo šiais metais.
Graikija pagal BVP, tenkantį vienam žmogui, tarp euro zonos šalių
aplenkia tik Portugaliją, o maždaug 20 proc. graikų gyvena žemiau skurdo
ribos.
Briuselis sako, kad jeigu Graikija nori tapti konkurencingesnė, ji turi
ryžtis įgyvendinti daugiau struktūrinių reformų.