Tai patvirtino JAV valstybės departamento atstovai. Pasak jų, Teheranas
padavė prašymą išduoti vizas daugiau kaip 130 savo delegacijos narių.
JAV anksčiau jau ne kartą išdavė vizą M.Ahmadinejadui ir ketina tai
padaryti vėl, vykdydamos savo įsipareigojimus Susitarime dėl JT būstinės.
Tiesa, kad galėtų tai padaryti, Valstybės departamentas formaliai turi
gauti Nacionalinio saugumo ministerijos leidimą, nes Jungtinėse Valstijose
iki šiol nenutrauktas tyrimas dėl galimų M.Ahmadinejado sąsajų su įkaitų
pagrobimu Amerikos ambasadoje Teherane 1979 metais.
Pagal tradiciją, įvažiavimo vizos bus išduodamos JAV ambasadoje Berne.
Kol kas dar nebuvo atvejo, kad JAV atsisakytų išduoti įvažiavimo vizą
užsienio valstybės vadovui, atvykstančiam į JT Generalinės Asamblėjos
sesiją.
Jeigu Irano prezidentas, kaip ir planuoja, atvyks į Niujorką, už jo
apsaugą bus atsakinga JAV slaptoji tarnyba.
Kaip pranešė Irano informacijos agentūros, M.Ahmadinejadas išvyks į
Generalinės Asamblėjos sesiją spalio 25 dieną.
Tuo tarpu sekmadienį, rugsėjo 16-ąją, interviu Irano televizijai Irano
prezidentas vėl pasiūlė JAV lyderiui George`ui W.Bushui
surengti viešas diskusijas Generalinės Asamblėjos sesijoje.
„Aš jau siūliau tai pernai“, - priminė šiitiškos respublikos vykdomosios
valdžios vadovas.
„Aš siūliau aptarti tarptautines problemas, tarp jų - padėtį Irake,
siekiant jas sureguliuoti. Jis (Bushas) išdėstys savo poziciją, o aš - savo.
Po to 200 valstybių lyderiai galės padaryti savo išvadas“, - pridūrė jis.
M.Ahmadinejadas taip pat pasiūlė surengti „tarptautinį referendumą“, kad
„žmonės galėtų balsuoti už pasaulio reikalų“, kuriuos pasiūlys jis ir jo
kolega Amerikoje, sprendimą. Tačiau tiesioginių derybų su Vašingtonu
galimybę jis atmetė.
Prieš metus, artėjant Generalinės Asamblėjos 61-ajai sesijai, Irano
prezidentas pirmą kartą pareiškė, kad pasirengęs surenti atvirą politinę
diskusiją su JAV prezidentu tiesioginėje televizijos laidoje.
Tada Baltieji rūmai atmetė šį siūlymą, pavadinę jį mėginimu nukreipti
dėmesį nuo Irano branduolinės problemos sprendimo.
Interviu sekmadienį M.Ahmadinejadas taip pat kalbėjo apie Irano atominę
programą, primindamas, kad šiitiška respublika „pasiekė pramoninį urano
sodrinimo etapą“.
Jis patvirtino, jog Teheranas neatsisakys savo teisės įgyvendinti taikius
branduolinius projektus, ir pažymėjo, kad įvesti sankcijas Irano Islamo
Respublikai neperspektyvu.