Saulėje kepančios panaudotos sauskelnės, plastiko buteliai ir ženklas „Paplūdimys uždarytas“. Taip šią vasarą dažniau nei bet kada čikagiškius pasitiko Mičigano ežero pakrantės. Mičiganas — tik vienas iš penkių Didžiųjų ežerų, kurių pakrantes negailestingai teršia žmonės, žuvėdros ir parazitinių moliuskų kolonijos. Ežerai atrodė visai kitaip tuomet, kai jų valymui vadovavo lietuvis Valdas Adamkus.
Vėl prireikė gelbėjimo plano
Kaip tik šiemet sukanka dešimt metų nuo tada, kai po beveik trisdešimties metų darbo Alpinkos apsaugos administracijoje V. Adamkus pasitraukė iš JAV valstybinės tarnybos. JAV valdžios apdovanojimais apibertas nusipelnęs darbuotojas paliko Ameriką tam, kad taptų valstybės, kurios daugelis amerikiečių tuo metu net nebuvo girdėję, prezidentu.
Panašu, kad ilgiausiai Aplinkos apsaugos agentūros istorijoje išdirbusio aukšto rango pareigūno iš Lietuvos patirtis praverstų dabar, kai Ilinojaus valstija, kurioje yra ir Čikagos miestas, svarsto naują Didžiųjų ežerų gelbėjimo planą.
Manoma, kad išvalyti Didžiuosius ežerus kainuos mažiausiai 26 mlrd. dolerių. Į šią sumą įskaičiuotas ir pasenusių kanalizacijos sistemų keitimas, ir užteršto grunto valymas ir trukdžiai nepageidaujamoms rūšims paveikti ežero ekosistemą.
Penki Didieji ežerai, V.Adamkaus teigimu, savo izoliacija nuo vandenyno primena Baltijos jūrą. Visai kaip jūrą atrodo ir Mičigano ežeras, ypač kai banguoja niūrą žiemos dieną.
Šiuo metu Didieji ežerai yra antrasis pagal dydį geriamojo vandens šaltinis pasaulyje. 40 milijonų amerikiečių ir kanadiečių tik dėl šių ežerų kasdien gali džiaugtis geru geriamuoju vandeniu.
Britų naftininkai pabūgo spaudimo
Čikagos priemiesčiuose ir gretimoje Indianos valstijoje ežero pakrantės labai primena Lietuvos pajūrio kopas. Tačiau dažnas poilsiautojas krūpteli, kai įbridus į vandenį tolumoje sušmėžuoja ne romantiškai pro šalį plaukiančio burinio laivo kontūrai, bet gamyklų kaminai.
Neseniai ne tik gamtosaugininkų, bet ir lėtai į aplinkosaugos problemas linkusių reaguoti politikų pasipiktinimą sukėlė informacija apie britų naftos kompanijai „British Petroleum“ leidžiamus į ežerą amoniako ir kitų teršalų kiekius. Mainais į leidimą teršti daugiau, BP žadėjo modernizuoti vieną iš Indianos valstijoje esančių naftos perdirbimo gamyklų.
Naftos milžinė vietos gyventojų palankumą mėgino užsitarnauti pažadais sukurti papildomų darbo vietų ne itin turtingam regionui bei parduoti benziną mažesnėmis kainomis. Vis dėlto visuomenei sužinojus apie britų planus suintensyvinti Mičigano ežero teršimą, BP planų plėstis Indianoje atsisakė.
Mičigano ežero pakrantėse gamtos idilę ir taip griauna visiškai netoli vandens pastatytos gamyklos, greitkeliai ar net griūvančių namų kompleksai. Ežero grunte Čikagos miesto ribose galima rasti pavojingų toksinų — asbesto ir gyvsidabrio. Visi atvejai apie išbertus ar suviduriavusius poilsiautojus nė neužregistruojami, nes ne kiekvienas nukentėjęs kreipiasi į medikus.
Tarša nuvertina nekilnojamąjį turtą
Pagrindiniai Didžiųjų ežerų taršos šaltiniai — pasenusi kanalizacijos sistema. Per kiekvieną didesnę liūtį vis daugiau Čikagos gatvių trumpam virsta ežerais. Tai rodo, kad nuotekų sistema nesusidoroja su apkrovomis, o nešvarus lietaus vanduo, susimaišęs su gatvės šiukšlėmis, keliauja į ežerą. Ne mažiau čikagiškių pasididžiavimui kenkia ir ūkininkų trąšos, kurios kartus su gruntiniais vandenimis patenka į Mičigano ežerą.
Kol kas netoli Mičigano ežero pastatyti prabangūs namai kainuoja nepigiai. Nekilnojamojo turto kainos ežero pakrantėse neretai konkuruoja su prie vandenynų stovinčiais namais. Tačiau vis labiau užterštas vanduo ir estetinį vaizdą prarandančios pakrantės nekilnojamojo turto ekspertams kelia nerimą dėl galimo Mičigano paežerės būstų kainų kritimo.
Aplinkosaugos aktyvistai tvirtina, kad juos išvalius ežerai atgautų savo patrauklumą, o nekilnojamojo turto kainos prie vandens išaugtų bent 10 proc. Tačiau kad taip atsitiktų, Čikagoje turi atsirasti antrasis Valdas Adamkus.
Suerzino Baltuosius rūmus
Kaip teigia V.Adamkaus darbą Aplinkos apsaugos agentūroje dar prisimenantys amžininkai, lietuvis buvęs užsispyręs ir jokių autoritetų linkęs nepaisyti gamtosaugininkas. Nors jis ir priklausė Respublikonų partijai, dabartinis Lietuvos prezidentas, tarnaudamas eilinių amerikiečių interesams, ne kartą gerokai įsiutino savo partijos vadovus, mat pasielgė priešingai nei reikalautų oficialioji partijos linija.
Antai 1980 m. V.Adamkaus, kaip savo viršininkų spaudimui nepasidavusio gamtosaugininko, istorijai visą puslapį skyrė įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“. Iš pradžių dabartinis Lietuvos prezidentas ataskaitoje apie gėlavandenių telkinių užterštumą sutiko išbraukti neigiamą informaciją apie respublikonams artimą „Dow Chemical Company“, bet vėliau V.Adamkus jam daromą spaudimą iš viršaus pavadino „neetišku, neįprastu ir neprofesionaliu“.
Dabartinio Lietuvos prezidento veiklos atgarsiai pasiekė Baltuosius rūmus, mat spaudimas aplinkosaugininkui pradėjo eiti tiesiai iš ten. Netrukus respublikonų vyresnybė pakeitė strategiją, supratusi, kad užsispyrusio lietuvio lengvai „praryti“ nepavyks. Užuot atleidę iš pareigų, aukščiausieji Aplinkos apsaugos agentūros vadovai su Baltųjų rūmų palaiminimu leido V.Adamkui tapti JAV Vidurio vakarų gamtosaugos įžymybe ir sukandę dantis suteikė jam „neliečiamojo“ statusą.
1985 m. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas asmeniškai V.Adamkui įteikė Nusipelniusio vadovo prezidentinį apdovanojimą. Tai - aukščiausias apdovanojimas, kuris gali būti suteiktas valstybinės tarnybos darbuotojui JAV.
Už indėlį prisidedant prie Didžiųjų ežerų valymo V.Adamkui yra suteikti Indianos šv. Juozapo koledžo ir Ilinojaus technologijos instituto garbės daktaro vardai bei kiti garbingi apdovanojimai.