„Manau, reikia pamąstyti dėl rimtų sankcijų (Iranui) įvedimo“, - pareiškė
B.Kouchneras antradienį Maskvoje pasibaigus deryboms su kolega Rusijoje
Sergejum Lavrovu.
Paryžius tikisi, kad JT Saugumo Taryba sutiks įvesti griežtesnes
sankcijas Iranui. Priešingu atveju, pasak B.Kouchnero, Europos šalys veiks
savarankiškai.
„Kol vyksta derybos, mes nusprendėme parengti ir įvesti savo sankcijas
Iranui, kurios papildys jau galiojančius JT apribojimus, - sakė
B.Kauchneras. - Mūsų draugai Vokietijoje pasiūlė apsvarstyti šį klausimą.
Artimiausiomis dienomis mes priimsime galutinį sprendimą, kuris priklausys
nuo to, ar sutiks JT Saugumo Taryba prmti veiksmingesnes sankcijas“.
B.Kouchneras pareiškė nuomonę, kad būtina “būti labai tvirtiems“, kalbant
apie sankcijas Teheranui.
„Jokiu būdu nekalbama apie karinę grėsmę, bent jau to nekalba Prancūzija
dėl Irano“, - pridūrė B.Koucheras, pavadinęs karą „pačiu siaubingiausiu
įvykiu“.
„Aš manau, kad TATENA turi suvaidinti čia (dėl Irano) savo vaidmenį, bet,
antra vertus, mes neturime atsisakyti realybės: mes manome, kad šiame
regione yra tam tikro pavojaus, kuris kyla iš Irano“, - sakė B.Kouchneras.
Kaip mano Stenfordo universiteto profesorius Michaelas Bernstamas, veiksmingos sankcijos Iranui gali būti priimtos ir apeinant JT Saugumo Tarybą.
Jeigu bus jungtinis Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių
Valstijų frontas, tyliai sutinkant Vokietijai, tai jos (sankcijos) veiks ir
už Saugumo Tarybos ribų, nes manoma, kad Rusija ir Kinija joms prieštaraus“,
- sakė M.Bernstamas interviu agentūrai BBC.
Sekmadienį Prancūzijos užsienio politikos žinybos vadovas interviu vienam
Prancūzijos televizijos kanalų priminė, kad du derybų ratai dėl Irano
branduolinės problemos JT Saugumo Taryboje baigėsi be rezultatų.
Pasak B.Kouchnero, Iranas toliau sodrina uraną, kuris gali būti
panaudojamas ir branduoliniam ginklui gaminti.
„Mūsų draugai Irane tikina mus, kad jie nori gauti taikios branduolinės
energijos. Be abejo, jie turi teisę į tai, bet jų veiksmai, pirmiausia urano
sodrinimas, rodo, kad yra atvirkščiai. Būtent todėl mes taip susirūpinę“, -
sakė jis.
Iranas neigia, jog ketina susikurti branduolinį ginklą, ir primygtinai
teigia, kad jo urano sodrinimo programa taiki. Pasak Irano prezidento
Mahmoudo Ahmadinejado, Islamo Respublika neatsisako
bendradarbiauti su tarptautine bendrija.
Kalbėdamas Vienoje TATENA vadovas Mohamedas ElBaradei daug kur patvirtino M.Ahmadinejado žodžius.
„Aš nemanau, jog šiuo metu Iranas kelia tokią rimtą grėsmę, kad su ja
neįmanoma susidoroti diplomatiniais metodais, - sakė M.ElBaradei. - Be to,
aš norėčiau pabrėžti, kad naudoti jėgą galima tik gavus JT Saugumo Tarybos
sutikimą ir tik tada, kai visos kitos galimybės išnaudotos. Jeigu šalys
atsisės prie derybų stalo, tai bus kur kas veiksmingiau nei karingi
teigimai“.