„Aš šito neatmetu. Čia nėra išankstinių sąlygų“, - pažymėjo prezidentas,
atsakydamas į klausimą apie galimą J.Tymošenko sugrįžimą į ankstesnes
pareigas.
Jis taip pat neatmetė ir koalicijos su pagrindiniais priešininkais -
premjero Viktoro Janukovyčiaus vadovaujama Regionų partija galimybės, nors
tai, pasak jo, ir „sunki tema“. Prezidento nuomone, sąjunga su pagrindine
paleistosios Rados politine partija mažai tikėtina dėl ideologinių
nesutarimų.
V.Juščenka, po Konstitucijos reformos didelę savo įgaliojimų dalį turėjęs
perleisti parlamentui ir premjerui, Radą paleido balandį. Jo pagrindinis
varžovas V.Janukovyčius įsitikinęs, kad liks premjero poste ir po
pirmalaikių rinkimų, kuriuos vadina tuščiu laiko švaistymu.
Prezidentas pripažįsta, jog „oranžinės revoliucijos“ autoriai patys
kalti, kad parlamento kontrolė perėjo V.Janukovyčiaus šalininkams ir tikisi,
kad šįkart pavyks įveikti nesutarimus ir pažaboti ambicijas.
„Be abejonės, nugalės demokratija. Neabejoju, kad demokratinės jėgos
laimės rinkimus. Aš neabejoju, kad demokratinės jėgos pasimokys iš to, kas
nutiko prieš 1,5-2 metus. Tai buvo ne šių jėgų pralaimėjimas laimėjus
oponentams, tuomet pralaimėjimą lėmė savitarpio supratimo nebuvimas, atskirų
politikų ambicijos“, - sakė V.Juščenka.
Ukrainos sociologai teigia, kad abiejų stovyklų šansai daugmaž vienodi.
J.Tymošenko ministrų kabinetui vadovavo aštuonis 2005 metų mėnesius. Jos
aktyvi deprivatizavimo politika sukėlė negailestingą V.Janukovyčiaus
šalininkų ir stambiųjų verslininkų kritiką, ir galiausiai V.Juščenka
atstatydino veikliąją premjerę.
Buvusių sąjungininkų nesutarimai buvo naudingi tuomet opozicinei Regionų
partijai, ir V.Janukovyčius, V.Juščenkos oponentas per 2004 metų prezidento
rinkimus, tapo premjeru.