„Džiaugiuosi, kad per pastaruosius dvejus metus mūsų valstybių santykiai
pastebimai pagerėjo, mes pažengėme toli į priekį“, - pranešė ketvirtadienį
V.Zatleris, liepą pakeitęs šiame poste Vairą Vykę-Freibergą, pirmąją
prezidentę Rytų Europoje.
Rusijos santykiai su Baltijos šalimis tebėra įtempti nuo tos akimirkos,
kai 1991 metais Latvija, Lietuva ir Estija atgavo nepriklausomybę po 50 metų
trukusio sovietų valdymo. 2004 metais visos trys šalys įstojo į NATO ir
Europos Sąjungą (ES).
Vienas opiausių santykių su Maskva klausimų - rusakalbių gyventojų
statusas, nes Rusija kaltina Baltijos valstybių valdžią diskriminuojant
etninius rusus. Jos priekaištams iš dalies pritaria ES, pareiškusi, kad
Estija pernelyg ilgai delsia suteikti pilietybę šalyje gyvenančiai
rusakalbių mažumai.
V.Zatlerio nuomone, teigiama yra tai, kad su Maskva pasirašytos sienos
sutartys, kurias dabar ratifikuoja abiejų šalių parlamentai.
Tačiau prezidentas pažymi, kad jo šalis įtariai vertina atnaujintus
Rusijos strateginių bombonešių skrydžius ir samprotavimus apie pasitraukimą
iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES).
„Galiu pasakyti, kad pastarieji Rusijos veiksmai šiek tiek susilpnino
mūsų pasitikėjimą. O pasitikėjimas - esminis žodis kalbant apie saugumo
išsaugojimą regione“, - sakė V.Zatleris.
Kai kurie stebėtojai Maskvos grasinimus pasitraukti iš ĮGES laiko atsaku
į JAV planus dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus Rytų
Europoje. Rusijos oficialieji asmenys tokį ryšį neigia.
Maskva mano, kad 1990 metais pasirašyta sutartis paseno ir nepagrįstai
varžo Rusijos kariuomenės judėjimą net savo šalies ribose, tuo tarpu NATO
gali nekliudoma didinti savo karinę galią.
V.Zatleris taip pat paragino ES numatyti bendrą liniją diskutuojant su
Rusija. „Vienintelis būdas rasti bendrą kalbą su tokiu svarbiu partneriu -
būti vieningiems“, - kalbėjo Latvijos prezidentas.