Net ir praėjus beveik trim dešimtmečiams nuo šios politikos pradžios, ji nebus sušvelninta ir neleis šeimoms turėti daugiau vaikų.
Daug Kinijos ir užsienio akademikų mano, jog tai - klaida, ateityje sukelsianti gausybę rimtų demografinių problemų. Per šiais metais surengtą spaudos konferenciją Kinijos pareigūnai entuziastingai gyrė „sėkmingą“ politiką.
„Kadangi per pastaruosius 30 metų Kinija labai pasistengė, turime 400 milijonų žmonių mažiau“, - sakė už Nacionalinę populiacijos ir šeimos planavimo komisiją atsakingas ministras Zhangas Weiqingas. - Palyginti su kitomis besivystančiomis pasaulio šalimis, turinčiomis daug gyventojų, įgyvendinome transformaciją puse šimtmečio anksčiau“.
Nepriklausomų Kinijos ir užsienio mokslininkų komanda šiais metais baigė pirmąjį sisteminį tokios politikos poveikio tyrimą. Jie sutinka, kad Kinijai pavyko suvaldyti savo gyventojų skaičiaus augimą. Tačiau komandos vadovas Wangas Fengas iš Kalifornijos universiteto sako, kad už tai reikia dėkoti aštuntajame dešimtmetyje nukritusiam vaisingumo lygiui, o ne vėlesnėms pastangoms.
Aštuntajame dešimtmetyje Kinija ėmė raginti savo gyventojus vėliau tuoktis, daryti ilgesnes pertraukas tarp gimdymų ir turėti mažiau vaikų.
„Bendras vaisingumo lygis – vidutinis vienos moters per gyvenimą pagimdytų vaikų skaičius – sumažėjo nuo 5 iki šiek tiek daugiau nei dviejų“, - sako profesorius Wangas Fengas. Visa tai įvyko dar prieš tai, kai 1979 metais buvo pradėta vykdyti demografinė politika.
Moteris - pernelyg užsiėmusi
Iš dalies vaisingumo lygį sumažino gerėjančios socialinės ir ekonominės sąlygos.
Kitose Rytų Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Tailande ir Pietų Korėjoje – dėl modernizacijos moterys gimdo mažiau vaikų, nors tos šalys nevykdo griežtos demografinės politikos.
Tačiau profesorius Wangas Fengas pripažįsta, jog nuo 1979-ųjų Kinijos politika padėjo sumažinti vaisingumo lygį dar labiau ir pakeisti visuomenės požiūrį į šeimą: „Daug žmonių paprasčiausiai nenori turėti daug vaikų. Žmonės priėmė šią politiką“.
Tai akivaizdu miestuose, kur dauguma kalbintųjų porų sakė, jog jie laimingi teturėdami vieną vaiką. Pekinietė Zhao Hui, auginanti vieną ketverių metukų dukterį Zhang Jin‘ao, sako niekada nenorėjusi daugiau nei vieno vaiko.
„Vieno vaiko pakanka. Aš pernelyg užsiėmusi darbe, kad galėčiau užauginti daugiau, - sako nekilnojamojo turto sektoriuje dirbanti 38 metų moteris. - Nesvarbu, kokia būtų mano finansinė padėtis arba kokius įstatymus priimtų valdžia, aš vis vien norėčiau turėti tik vieną vaiką“. Dauguma jos draugų galvoja taip pat.
Priverstiniai abortai
Tačiau demografinė Kinijos politika turi ir grėsmingesnę pusę, kuri kartais panaudojama priversti ne tokias paklusnias moteris, kaip Zhao Hui, paklusti valdžios taisyklėms.
Aktyvistas Chenas Guangchengas pernai atsidūrė kalėjime už tai, jog įskundė, jo paties žodžiais tariant, pernelyg uolius sveikatos apsaugos darbuotojus Šandongo provincijos Linio mieste. Pasak jo, šie vertė vėlesniųjų nėštumo trimestrų sulaukusias moteris darytis abortus ir sterilizuotis.
Yra perspėjančiųjų, kad dėl savo šeimos planavimo taisyklių Kinija rizikuoja susidurti su sunkiomis demografinėmis problemomis. Pasak Kinijos pareigūnų, dabar vaisingumo lygis yra tarp 1,7 ir 1,8 vienai moteriai tenkančio kūdikio. Tai gerokai mažiau nei 2,1 kūdikio, reikalingo, kad gyventojų skaičius išliktų stabilus.
Be to, užsienio ekspertai nesutinka su šia statistika - jų teigimu, šis skaičius dar mažesnis ir tesiekia 1,5. Dėl to šalyje didėja senų žmonių dalis, mažėja juos išlaikančių darbingų gyventojų. Be to, iškreipiama berniukų ir mergaičių skaičiaus proporcija.
Iškyla ir kitų sunkumų. Galbūt Kinijai ir pavyko sustabdyti savo gyventojų skaičiaus augimą, tačiau tai nepadėjo išspręsti kitų, didesnių problemų, kaip to siekė 1979 metais politiką pradėję valdininkai. Kinijai teko savo kailiu patirti, kad sumažėjęs gyventojų skaičius automatiškai neišsprendžia aplinkos taršos problemų.
Pasak profesoriaus Wango Fengo, Kinija privalo sušvelninti savo politiką, jei nori įveikti bent dalį šių sunkumų.
Panašu, kad ir pačioje Kinijoje yra panašiai manančių žmonių. Per šių metų kovo parlamentinę sesiją 29 Kinijos liaudies politinės konsultacinės konferencijos – vyriausybei patariančio organo – nariai pasiūlė leisti šeimoms turėti du vaikus.
Tačiau panašu, kad pasiūlymas nesulauks dėmesio – bent jau iki 2010 metų, kai baigsis dabartinis penkmečio planas.
Šiemet surengtoje spaudos konferencijoje ministras Zhangas Weiqingas sakė, kad nėra „nė menkiausios abejonės“ būtinybe ir toliau vykdyti griežtą demografinę politiką.
Toks požiūris netolimoje ateityje gali Kinijai rimtai atsirūgti.