„Mes pasiūlysime Kosovui nepriklausomybę Serbijos sudėtyje - kitaip
sakant, suteiksime galimybę albanams patiems tvarkyti savo gyvenimą“, -
dienraštis „Glas Javnosti“ citavo serbų derybininką Goraną Bogdanovičių.
„Mes įsitikinę, jog ši galimybė leis pasiekti kompromisą, kuris patenkins
abi šalis“, - pridūrė jis.
Tačiau, pasak G.Bogdanovičiaus, Belgradas vis tiek sieks kontroliuoti kai
kurias šios albanų gyvenamos provincijos administracijos sritis, įskaitant
švietimą ir sveikatos apsaugą.
1,8 mln. gyventojų turinčioje provincijoje 90 proc. populiacijos sudaro
albanai, kurie reikalauja visiškos nepriklausomybės. Jei derybos žlugs, jie
pagrasino paskelbti vienašalę deklaraciją.
1998-1999 metais separatistų sukilėliai keletą mėnesių kovojo dėl
nepriklausomybės, tačiau po ginkluoto NATO įsikišimo pasitraukus Belgradui,
provinciją ėmė kontroliuoti Jungtinių Tautų (JT) administracija.
Abi šalys siuntė atstovus į vadinamuosius „trejetus“, kuriose išeities iš
susidariusios padėties ieškojo Europos Sąjungos (ES), Rusijos ir Jungtinių
Valstijų derybininkai.
Briuselis ir Vašingtonas atvirai parėmė nepriklausomybę, tačiau Serbijos
sąjungininkė Rusija tvirtina neparemsianti jokių sprendimų, dėl kurių nebus
pasiektas abipusis susitarimas.
Penktadienį Niujorke prasidėjęs susitikimų ratas baigsis gruodžio 10
dieną. Tai paskutinis bandymas įveikti nesutarimus.
JT pasiuntinys rekomendavo, kad provincijai būtų suteikta
nepriklausomybė, prižiūrima tarptautinės bendruomenės, tačiau tam JT
Saugumo Taryboje pasipriešino veto teise pagrasinusi Rusija.