Vos prieš tris mėnesius skaitydama „Lonely Planet“ susikūriau Mianmaro (Birmos) kaip be galo paslaptingo budistų krašto įvaizdį. Kojos įkelti ten dar neteko, bet dažnai pamirštu, kur esu – seku naujienas iš Birmos, dirbu su pabėgėliais iš jos ir tik nuėjusi į turgų nusipirkti vakarienei aštraus daržovių ir mėsos troškinio prisimenu, kad esu Tailande. Nežinau, ar jūsų ausis pasiekė pastarųjų dienų naujienos, kad prieš mėnesį Birmą valdanti karinė chunta padvigubino benzino ir net penkis kartus padidino gamtinių dujų kainas.
Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Šįkart ir taip be galo skurstanti tauta neištvėrė ir protestuodama užplūdo gatves. Taikūs demonstrantai buvo pasitikti šūviais, areštu, ašarinėmis dujomis. Keli protestavę vienuoliai buvo viešai išniekinti, todėl, reikalaudami valdžios atsiprašymo – ir vis dar nesulaukę jo – vienuoliai rengia demonstracijas jau visą savaitę ir atsisako priimti išmaldą iš valdžios atstovų (o oficialūs šaltiniai skelbia apie didžiulę paramą).
Sakoma, jog tokių demonstracijų šalyje nebuvo nuo 1988 metų. Nuo kada? Manau, laikas trumpam istoriniam diskursui.
XIX a. britų kolonizuota Birma nepriklausomybę iškovojo 1948 metais. Po 1962 metais įvykusio karinio perversmo šalį valdo karinė chunta, kuri žiauriai malšina bet kokį pasipriešinimą. 1988 metais vykęs taikus pasipriešinimas (demonstrantai buvo taikūs, valdžia šaudė, areštavo, kankino ir sodino į kalėjimus) atgaivino viltį, kuri buvo dar greičiau užgesinta, kad šalyje įsitvirtins demokratija. 1989 metais į namų areštas buvo paskirtas Nacionalinės lygos už demokratiją (NLD) lyderei, Nobelio taikos premijos laureatei Aung San Suu Kyi. Jai taikomas namų areštas lig šiol, jis taikytas 11 iš pastarųjų 17 metų. Jai neleidžiama bendrauti net ir su šeimos nariais). Nors tuomet vykusius rinkimus į parlamentą laimėjo NLD surinkusi 80 % balsų, karinė chunta valdžios niekuomet neperdavė, nes, matyt, niekuomet ir neketino.
Kaip žmonės gyvena šalyje, kuriai dauguma Vakarų valstybių taiko ekonominę blokadą, kurioje neveikia jokios vakarietiškos finansų institucijos, kurioje kelionė autobusu iš užmiesčio į darbą sostinėje ir namo beveik prilygsta dienos uždarbiui, kuri užima antrą vietą pasaulyje pagal opiumo ir heroino eksportą, kurioje pilietinis kartas trunka jau 45 metus ir apie kurią pasaulis girdi tiek nedaug?
Užsieniečiams leidžiama vykti tik į tam tikrus „saugius“ regionus, o žodžio laisvė yra negirdėta sąvoka. Trečdalį Birmos gyventojų sudaro tautinės mažumos, kurios nuo pat valstybės susikūrimo nepripažino daugumos valdžios.
Aršiausiai režimui priešinasi karenų, kajinų ir šanų tautos, gyvenančios rytų ir šiaurės rytų Birmoje. Draugė pasakojo, kaip vaikystėje bėgdavo iš namų slėptis į slėptuvę po žeme, kai vykdavo susirėmimai tarp kariuomenės ir šanų sukilėlių.
Nors karinėms išlaidoms valdžia skiria 40 % valstybės biudžeto, kareiviai renka „duoklę“ iš valstiečių – priverčia derlių parduoti už skatikus arba tiesiog atima jį. Žmogaus teisės pažeidžiamos visais įmanomais būdais. Provincijose, kuriose vyksta kariniai susirėmimai, žmonės nuolat turi krautis daiktus (gal ir patogu, kad jų vos keletas) ir bėgti į kalnus, slėptis džiunglėse. Kareiviai ne tik nusavina derlių, bet ir degina laukus, kaimus, žudo. Žmonės kankinami, mušami, verčiami dirbti kareivių nešikais neduodant nei maisto, nei vandens, nei pastogės. Kas bėga slėptis į Bažnyčią, gali jos ir nepasiekti – žinomos priebėgos teritorija dažnai būna užminuota.
Birmoje tiesiami nauji keliai. Žmonės prievarta perkeliami šalia kelio, o po to verčiami jį tiesti už dyką. Prievartinis darbas kaip feodaliniais laikais. Moterys kenčia labiausiai – nuolat yra kareivių prievartaujamos. Priskaičiuojama apie 600 tūkst. žmonių,, kuriems teko bėgti iš namų. Dar apie du milijonus pabėgo į Tailandą.
Už Birmos sveikatos apsaugos sistemą, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, prastesnė pasaulyje yra tik Siera Leonės. Jai tenka 3 % biudžeto. Vieno žmogaus sveikatos apsaugai skiriami vos keli doleriai per metus. Tie, kurių kasdienybė yra bėgti ir slėptis, žino, jog susirgus yra dvi išeitys – arba išgyvensi, arba mirsi. Daugiausia gyvybių nusineša dvi „nepagydomos“ ligos – maliarija ir viduriavimas. Kas nebėga nuo kariaujančių grupuočių, gali kreiptis į gydytoją, jei turi pinigų (kas jų turi?) ir jei apskritai netoliese yra gydytojas (kur jų yra?).
Tailando klinikose ir ligoninėse netoli Birmos sienos pilna birmiečių.