Dėl žudynių Mianmare ima protestuoti ir Azija

Kareiviai ir policija apsupo miesto vienuolynus, kad budistų vienuoliai negalėtų dalyvauti protestuose, mažiausiai keturi vienuoliai suimti, sakė liudininkai.

Mandalajus yra pagrindinis budistų mokymo centras, kuriame gyvena dauguma iš 400 tūkst. šalies vienuolių.

Didelė grupė motociklininkų važiavo pagrindine miesto gatve į rajoną, kurį saugojo užblokavusios saugumo pajėgos. Į priartėjusius jaunuolius paleista šūvių salvė. Manoma, jog šaudyta guminėmis kulkomis.

Vienas akcijos dalyvių sakė, kad demonstrantai patyrė tik menkus sužeidimus. Anot jo, matyt, šautuvai nebuvo užtaisyti koviniais šoviniais.

Tą pačią dieną Rangūne tūkstančiai jaunuolių ir moksleivių išėjo į gatves, nepaisydami kariškių veiksmų, per kuriuos žuvo mažiausiai 13 žmonių.

Susidorojimai su protestuotojais Mianmare penktadienį sukėlė protesto demonstracijas daugelio valstybių sostinėse, ir, kylant tarptautinio pasipiktinimo bangai, netgi kaimyninės pietryčių Azijos valstybės pareiškė savo „pasibjaurėjimą“.

Jungtinės Valstijos sustiprino ekonomines sankcijas buvusiai Birmai. Kinija, artimiausia šią šalį valdančių generolų sąjungininkė, taip pat imasi veiksmų, kad liautųsi kruvini neramumai Rangūne. Apie tai Kinijos ministras pirmininkas, kaip pranešama, informavo Japonijos premjerą.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba antradienį Ženevoje surengė specialų posėdį dėl Mianmaro. Pasak jos atstovų, Europos Sąjungos inicijuotame posėdyje nutarta spalio 2 d. surenggti specialią sesija.

Australijoje visuomenės pasipiktinimas dėl šaudymo į demonstrantus Rangūne išsiliejo į susirėmimus tarp policijos ir demonstrantų Kanberoje, šalia Mianmaro ambasados.

Šalia Mianmaro diplomatinių misijų įvyko demonstracijos Londone, Paryžiuje, Ženevoje, Romoje ir didžiuosiuose Azijos miestuose.

Romoje prie Mianmaro ambasados susirinko šimtai žmonių, tarp jų - ir centro kairiosios vyriausybės ministrai. „Mes neturime išsigąsti ir pasiduoti, mes privalome padaryti viską, kad apgintume Mianmaro vienuolius“, - sakė Emma Bonino, Italijos Europos reikalų ir užsienio prekybos ministrė.

Buvusi socialistų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Segolene Royal dalyvavo Paryžiuje surengtoje demonstracijoje.

Radijo stotys „Amerikos balsas“ ir „Laisvoji Azija“ padvigubino į Mianmarą transliuojamų laidų skaičių.

Pavyzdžiui, „Amerikos balso“ laidų bamarų (birmiečių) kalba dabar galima klausytis tris valandas per parą, o iki šalį sukrėtusių įvykių tokios laidos trukdavo pusantros valandos. JAV Kongreso finansuojamas „Laisvosios Azijos radijas“ laidų trukmę nuo dviejų valandų prailgino iki keturių.

Tuo tarpu šalies valstybinių televizijos kanalų eteryje atsirado informacinių užsklandėlių, pranešančių keliomis kalbomis, tarp jų ir anglų, kad „Amerikos balsas“ ir BBC (irgi transliuojanti Mianmarui) skleidžia neregėtą melą“. Kitas skelbimas įspėja: „Saugokitės griovėjų - BBC ir „Amerikos balso“.

Malaizijoje šalia savo šalies ambasados susirinko apie 2000 Mianmaro piliečių. Kiek mažesnės demonstracijos įvyko prie šios šalies atstovybių Maniloje, Džakartoje ir Pnompenyje.

Pietryčių Azijos valstybės paprastai vengia kritikuoti valdančiąją Mianmaro chuntą, tačiau dabar ir jos užima griežtesnę poziciją.

10 valstybių turinčios Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ministrai, susitikę JT būstinėje Niujorke, „pasibaisėjo, gavę pranešimų, jog buvo panaudoti automatiniai ginklai, ir pareikalavo, kad Mianmaro vyriausybė tuoj pat liautųsi vartojusi smurtą prieš demonstrantus“, - pranešė Singapūro užsienio reikalų ministras George'as Yeo.

Ministrai „pareiškė pasibjaurėjimą Mianmaro užsienio reikalų ministrui Nyan Winui dėl pranešimų, jog demonstrantai Mianmare buvo žiauriai numalšinti jėga, ir kad buvo daug žuvusiųjų“, - sakė jis.

Filipinų prezidentė Gloria Arroyo Maniloje paragino paleisti demokratijos lyderę Aung San Suu Kyi ir kitus politinius kalinius.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, kurią sudaro 47 nariai, penktadienį nusprendė spalio 2 d. surengti specialią sesiją, kurios metu būtų įvertinta padėtis Mianmare, pranešė JT atstovas Rolando Gomezas.

„Tarybos pirmininkas paskelbė gavęs pageidavimą su 53 parašais, tarp kurių yra ir 17 tarybos narių, tai du trečdaliai, reikalingi specialiai sesijai apie Mianmarą sušaukti“, - sakė R.Gomezas.

JAV administracija nurodė įšaldyti Mianmaro lyderio Than Shwe ir dar 13 aukštų šalies pareigūnų finansinį turtą.

JAV valstybės departamentas į sąrašą asmenų, kuriems neleidžiama atvykti į Jungtines Valstijas, įtraukė Mianmaro pareigūnus, režimo rėmėjus, taip pat jų šeimų narius, pranešė Baltųjų rūmų atstovas.

JAV prezidentas George'as W. Bushas Kinijos užsienio reikalų ministrui Yang Jiechi pareiškė turįs vilties, jog Kinija panaudos savo įtaką, kad padėtų Mianmarui taikiai pereiti į demokratiją.

G.W.Bushas paragino „visas valstybes, turinčias įtakos Mianmarui“, pasinaudoti ja ir padėti užbaigti kruviną susidorojimą.

ES užsienio ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner penktadienį taip pat kreipėsi į Kiniją prašydama daryti spaudimą Mianmaro režimui, o Pekinas, parodydamas savo susirūpinimą, iš karinės Rangūno vadovybės pareikalavo santūrumo.

Japonija, besivaržanti su Kinija dėl įtakos Azijoje, pasmerkė japonų žurnalisto nužudymą Rangūne, tačiau atsisakė prisijungti prie Vakarų valstybių įvedant Mianmarui sankcijas. Ji sustabdė stambių projektų finansavimą.