Kultūros ir masinių komunikacijų ministerijos pareigūnai nusprendė, kad
leisti taip pavadintą laikraštį galima tik gavus valstybės vadovo
administracijos leidimą.
Tačiau Europos Teismas ketvirtadienį stojo į V.Džavadovo pusę,
nuspręsdamas, kad Rusijos pareigūnų veiksmai pažeidė Europos Žmogaus Teisių
Gynimo Konvencijos 10 straipsnį „Laisvė pareikšti savo nuomonę“.
Teismas įpareigojo Rusijos valdžia sumokėti jam 1,5 tūkst. eurų
kompensaciją.
Valerijus Džavadovas kreipėsi į Rusijos spaudos, televizijos ir masinių
komunikacijos priemonių ministeriją (dabar Kultūros ir masinių komunikacijų
ministerija), prašydamas užregistruoti laikraštį „Pisma Prezidetu“ 2002 metų
lapkritį. Laikraštis, remiantis pateikta Spaudos ministerijai koncepcija,
ketino kiekviename numeryje spausdinti piliečių laiškus šalies prezidentui.
2003 metų sausį žurnalistas gavo atsakymą iš Spaudos ministerijos,
kuriame reikalaujama užsitikrinti prezidento administracijos - institucijos,
„įgaliotos dirbti su piliečių kreipimaisi į prezidentą“, pritarimą raštu.
V.Džavadovas nusiuntė laišką tuometiniam prezidento administracijos
vadovui Aleksandrui Vološinui, bet atsakymo negavo. O Spaudos ministerija
atsiuntė oficialų atsisakymą užregistruoti laikraštį, remdamasi tuo, kad
laikraščio pavadinimą „gali interpretuoti spaudinio skaitytojai taip, kad
tai - oficialus leidinys, kurio steigėjas - įgaliota valstybės
institucija“, o tai neatitinka tikrovės.
Rusijos teismai atsisakymą užregistruoti pripažino teisėtu, ir tada
V.Džavadovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kur ir laimėjo bylą.