„Iranas, Indija ir kitos Rytų šalys netrukus lietuvių gamintojams kels tokią pačią grėsmę, kaip šiandien Europą pigiomis prekėmis užvertusi Kinija ar Taivanas. Mat šios valstybės skiria daugiau nei mes dėmesio kokybės vadybai“, – teigė neseniai Irane surengtoje tarptautinėje kokybės vadybos konferencijoje dalyvavęs socialinių mokslų daktaras profesorius Povilas Vanagas.
Vienintelis dideliame 4,3 tūkst. dalyvių sutraukusiame moksliniame renginyje Baltijos šalims atstovavęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Kokybės vadybos katedros profesorius, Visuotinės kokybės vadybos centro direktorius lietuviams egzotiškoje šalyje ne tik skaitė pranešimą, bet ir domėjosi vietos gyvenimu, kultūra.
Nors Užsienio reikalų ministerija lietuviams nerekomenduoja vykti į šią kaip vieną didžiausių Amerikos priešų įvardijamą šalį, kaltinamą suteikus prieglobstį teroristinės organizacijos „Al-Qaeda“ nariams, jos sostinėje Teherane ir Isfahano mieste savaitę gyvenęs P.Vanagas į pavojus nepakliuvo ir džiaugėsi iraniečių draugiškumu.
Jo pastebėjimu, antiamerikietiškas nusistatymas labiau jaučiamas politinėje sferoje, o ne kasdieniame gyvenime.
Azijos gamintojai nesnaudžia
„Jau aštuntą kartą rengiama tokia didelė konferencija rodo, kad kokybės vadyba pas juos yra aukšto lygio, kaip ir kitose Azijos šalyse. Mūsų verslininkai yra pasiekę ISO:9000 šeimos kokybės vadybos standartų lygmenį. O azijiečiai – aukščiau.
Tikėjomės, kad kinai mums nieko blogo nepadarys, į indus dabar žiūrime ramiai. Sulauksime iš tų šalių labai nemalonių dalykų“, – prognozavo P.Vanagas, jau gavęs kvietimą dalyvauti konferencijoje ir kitais metais.
Kinai mums siunčia pigias ir nekokybiškas prekes ne todėl, kad nesugeba pagaminti kokybiškų. Paprasčiausiai Lietuvos didmenininkai prašo pagaminti prekę kiek įmanoma pigiau. Tai daroma kokybės sąskaita.
„Indijos vyriausybė pasikvietė garsų tarptautinės vadybos konsultantą japoną Shoji Shibą, kad jis sudarytų programą, numatančią, kaip įgyvendinti kokybės vadybos programą Indijoje. Indai taps vienais didžiausių kasdienių prekių gamintojų pasaulyje“, – prognozuoja Lietuvos kokybės vadybos specialistas.
Saugo nuo Vakarų įtakos
Nepaisant atvirumo turistams, leidimų laisvai rengti mokslines konferencijas, iki gyvos galvos renkamas Irano aukščiausias lyderis ir dvasinis vadovas ajatola Ali Khamenei, kartu su prezidentu ir mulomis sudarantis tvirtą valdžios sąjungą, šalį stengiasi laikyti informacinėje priespaudoje.
„Draudžiama apie daug ką kalbėti. Tai galima palyginti su sovietiniais laikais.
Su Leonido Brežnevo valdymo laikotarpiu tikrai, o gal net ir su Stalino“, – pastebėjo P.Vanagas.
Viename prabangiame Teherano restorane nebuvo leista pademonstruoti Europos kokybės organizacijos rengiamo kongreso reklaminio filmuko. Užeigos savininkai draudimą argumentavo taip: „Ten matyti, kaip jaunimas linksminasi pliaže“.
Taip bandoma gyventojus „apsaugoti“ nuo informacijos apie kitas šalis, jų laisvumą.
Kita vertus, iraniečiams, taip pat ir moterims, nedraudžiama studijuoti universitetuose. Jie gali išvykti į užsienį. O išvykusieji į uždarą Iraną atveža amerikietiškos kultūros, kuri tokia gaji Rytų kraštuose.
Moterys slepia net ausis
Iš Vienos (Austrija) į Teheraną atskridusiam mokslininkui pirmiausia į akis krito tik kukliais juodais drabužiais nuo galvos iki kojų apsirengusios moterys. Mat negali matytis nė menkiausia nuogo kūno dalis, net ausys.
Tačiau jaunimas ne taip paiso nusistovėjusių normų.
Merginos drįsta rengtis ir kitokios spalvos apdarais, o iš po apsiaustų matyti džinsai – gana įdomus aprangos derinys.
„Laimei, moterys neuždengia veidų. Jos pasigražinusios, pasidažiusios. Laisvai šypsosi, koketuoja“, – šyptelėjo P.Vanagas.
Vaikinams jokių apribojimų aprangai nėra. Tačiau jie dėl tokių pačių priežasčių kaip ir moterys negali nešioti trumpikių, nors vasarą karštis siekia net 40 laipsnių.
Užsienietėms galioja tokios pat aprangos taisyklės kaip ir vietinėms gyventojoms. Prieš konferenciją pranešėjams buvo atsiųstas labai tikslus šalyje buvimo grafikas, reglamentuotas pranešimo laikas – kiek galima kalbėti, kiek palikti laiko atsakymams, kur atsisėsti prieš pranešimą ir po to.
O moterims dar buvo nurodyta, kad nevalia palikti nepridengto kūno, o galvą reikia apsivynioti skara. Tuo jos turėjo pasirūpinti dar savo namuose.
Su iš viso pasaulio suvažiavusiais kolegomis P.Vanagas konferencijoje dirbusių asistenčių klausinėjo, kodėl visos iranietės rengiasi taip vienodai.
Merginos teigė norinčios laikytis tradicijų, esą tai įdomu. Tačiau, atsidūrus toliau nuo vietinių gyventojų, kelias kalbas mokantis, išprusęs gidas paaiškino, jog drabužių nešiojimą apibrėžia net įstatymai, nors Korane apie tai nekalbama.
Griežti reikalavimai aprangai atsirado po 1978 – 1979 metų ideologinės revoliucijos, kilusios stengiantis apsisaugoti nuo amerikietiškos kultūros antplūdžio. Nuvertus tuometinį vadovą šeichą Reza Pahlavi, po beveik 500 metų monarchinio valdymo šalis tapo islamiška respublika.
Tačiau valdant šeichui gyvenimas buvo laisvesnis.
„Žiūrėdamas freskas, kuriose vaizduojamos moterys, nemačiau jokių juodų drabužių. Kai kurios jų pieštos tik prieš šimtą metų. Iranietės sako, kad, praėjus 27 metams po pirmosios revoliucijos, jos sukels antrąją ir nusimes juodus drabužius, ir prašė melstis už jų sėkmę“, – įspūdžiais dalijosi KTU profesorius.
Nepajėgia turėti daug žmonų
Pagal Koraną leidžiama daugpatystė, Europoje dažnai tampanti įvairių juokelių tema. Tačiau tikrovėje, bent jau didžiuosiuose milijoniniuose miestuose, kurių Irane yra penki, padėtis kitokia.
Gido teigimu, nors ir leidžiama, daugpatystė jau praeitas etapas. Mat nedaugelis yra tokie turtingi, kad galėtų įvykdyti visus Korano reikalavimus: rūpestingai prižiūrėti, išlaikyti, neskriausti moterų.
Tačiau kiti po Iraną keliavę lietuviai pasakojo, kad provincijose senieji papročiai ir tradicijos dar labai gajūs.
Pirmą kartą musulmoniškame krašte viešėjęs P.Vanagas atkreipė dėmesį į santūrų įsimylėjėlių porelių jausmų rodymą. Nors jie bendrauja laisvai ir nesislapsto, vienintelis ženklas, rodantis juos artimai draugaujant, – susikabinimas už rankų.
Alkoholį geria tik slapčia
Apie 95 proc. Irano gyventojų sudaro musulmonai, kuriems vartoti alkoholį (net alų) draudžiama. Todėl jo nė lašo nebuvo nei konferencijoje, nei aplankytuose restoranuose.
Tačiau vienas konferencijos dalyvių, Europos tarptautinės kokybės organizacijos viceprezidentas austras Viktoras Seitschekas P.Vanagui pasakojo, kad namuose iraniečiai svaigiųjų gėrimų turi „gyvą velnią“.
„Tuo nesunku patikėti. Su vienu Irano verslininku skridau iš Vienos į Teheraną. Skrydžio metu aš išgėriau vieną taurę vyno, o jis – keturias“, – sakė lietuvis.
Vis dėlto svaigintis Irane griežtai draudžiama. Profesorius tuo įsitikino per žinias išgirdęs, kad trys iraniečiai už narkotikų kontrabandą buvo nubausti mirties bausme.