Apžvalgininkai teigia, kad šie debatai, surengti likus trims savaitėms
iki pirmalaikių Seimo rinkimų, turėtų pagyvinti kol kas vangoką rinkimų
kampanijos eigą bei padėti svyruojantiems rinkėjams apsispręsti, kokią
politinę jėgą jiems vertėtų pasirinkti.
Be to, tai, jog šioje dvikovoje, kurią per kelias televizijos bei radijo
stotis žiūrėjo ir klausėsi milijonai lenkų, nedalyvavo pagrindinė centro
dešinės Pilietinės platformos partija, leidžia spėti, kad spalio 21 dieną
įvyksiantys rinkimai taps konservatorių kova su kairiaisiais.
Apklausų, paskelbtų iškart po debatų, duomenimis, pirmojo šių dviejų
įtakingų Lenkijos lyderių mūšio laimėtoju tapo A.Kwasniewskis, „Kairiųjų ir
Demokratų“ koalicijos rinkimų programos pirmininkas.
Radijo RMF FM apklausa parodė, kad A.Kwasniewskiui savo balsus atidavė 46
proc. radijo klausytojų, o už premjerą balsavo 37 procentai. Vis dėlto net
76 proc. lenkų teigė, jog diskusija neturėjo įtakos jų politinėms pažiūroms,
ir tik 3 proc. pareiškė, jog pakeitė savo simpatijas kairiųjų naudai.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai taip
pat rodo, kad buvęs prezidentas debatus laimėjo santykiu 53:47.
Savo ruožtu analitikai sako, kad nepriklausomai nuo debatų rezultatų, jie
turėtų sustiprinti A.Kwasniewskio, kuris siekia grįžti į politikos sceną,
pozicijas.
Euroskeptikas J.Kaczynskis, pasitelkęs paralelelę tarp Europos Sąjungos
(ES) ir buvusios SSRS, apkaltino ekskomunistą A.Kwasniewskį dėl pernelyg
uolaus keliaklupsčiavimo užsienio valstybėms.
„Užsienio politika buvo vykdoma atsiklaupus“, - pareiškė valdančiosios
konservatorių „Įstatymo ir teisingumo“ partijos lyderis J.Kaczynskis, kurio
brolis dvynys yra Lechas yra Lenkijos prezidentas.
„Pirma buvo Maskva, o po to - Briuselis“, - sakė jis.
A.Kwasniewskis atsikirto, kad J.Kaczynskis niekais verčia jo pasiekimą
atvesti Lenkiją į ES ir NATO.
„Jūsų vyriausybė nepasinaudojo galimybe, kurią mes sukūrėme jums ir
būsimoms kartoms“, - sakė A.Kwasniewskis ir pažadėjo, kad jis sieks atkurti
santykius su Vokietija ir kitomis ES šalimis.
Apklausos rodo, kad penktadalis Lenkijos, kurioje balsavimo teisę turi 30
mln. žmonių, rinkėjų dar nėra apsisprendę, už ką balsuoti.