Užtat šis planas suteikia prasmę ir VR, ir
viešajai politikai, ir vyriausybei. Taip, anot newsru.com, žiniasklaidos
priemonės komentuoja etapinį V.Putino sprendimą.
„Putinas, išsaugojęs nepartinio statusą, gali tapti ne šiaip parlamento
daugumos, kuri užtikrins jam asmeninį populiarumą, sudarytos vyriausybės
premjeru, bet ir išlaikys faktinę pirmojo asmens valstybėje valdžią. Ir visa
tai bus nekeičiant konstitucijos. Drauge dabartinis vadovas „sužlugdė“ ir
pagrindinę prezidento kampanijos intrigą - ne taip svarbu, kas užims
prezidento postą, jeigu parlamentą ir vyriausybę kontroliuos dabartinis
šalies vadovas, pažymi „Vremia novostej“.
Niekas iš stebėtojų neabejoja, kad dvi sąlygos, kurias nurodė V.Putinas
savo sutikimui įeiti į vyriausybę, norint, bus įvykdytos. Ir „VR gaus
daugumą Dūmoje - ir tikriausiai konstitucinę, ir „tinkamas žmogus“ į Rusijos
prezidento postą atsiras.
Vladimiras Putinas nusileidžia į „Vieningąją Rusiją, kad suteiktų realios
politinės prasmės funkcionierių partijai, kurios pagrindinis turinys iki
šiol buvo administracijos ištekliai, pažymi „Vedomosti“. Iš tikrųjų, iki
šiol Rusijoje gerai dirbo tik prezidento institucija. Valdžios partija ir
parlamentas, kuriame ji turėjo daugumą, daugiausia retransliavo prezidento
pageidavimus įstatymų forma.
Kitas galimas žingsnis - užimti premjero postą - viena vertus,
išsprendžia klausimą dėl trečiosios kadencijos. „Net kažkaip neįprasta - juk
toks klausimas buvo svarstomas iš pat pradžių ir jį svarstė visi“, - stebisi
„Vedomosti“. O jeigu naujasis prezidentas atsistatydins pirma laiko
(pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės), V.Putinas, kuris automatiškai taps
laikinuoju prezidentu, galės vėl balotiruotis į šį postą, nurodo
„Kommersant“.
Tokiam sprendimui, be abejo, pritars Rusijos gyventojai. Rusijos
viešosios nuomonės tyrimo centro duomenimis, 65 proc. apklaustųjų ragina
padaryti konstitucijos pataisas, leidžiančias pratęsti V.Putino prezidento
įgaliojimus (prieš - 24 proc.), o J.Levados centro duomenimis, 63 proc.
apklaustųjų apgailestauja, kad V.Putinas palieka prezidento postą
(neapgailestauja 35 proc.).
Antradienį suvažiavimas dirba toliau ir patvirtins partijos rinkimų
sąrašus. Deputatai nustatys, kas užims antrąją ir trečiąją pozicijas
partijos rinkimų sąrašuose. Įtikimiausi pretendentai yra partijos lyderis
Borisas Gryzlovas ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Sergejus
Šoigu, nors taip pat svarstomos Sankt Peterburgo gubernatorės Valentinos
Matvijenko ir pirmojo vicepremjero Sergejaus Ivanovo kandidatūros.
Įtraukti V.Putiną į partijos „Vieningoji Rusija“ sąrašą niekas netrukdo:
kaip ir bet kuris Rusijos gyventojas, jis turi teisę tapti kandidatu į
deputatus, net būdamas nepartinis - pagal Valstybės Dūmos deputatų rinkimų
įstatymą, bet kurios partijos sąraše gali būti maždaug 50 nepartinių
piliečių. Negana to, palyginti su kai kuriais kitais pareigūnais,
prezidentas šiuo atveju turės tam tikrų privalumų, pažymi „Kommersant“.
Kaip paaiškino CRK sekretorius Nikolajus Konkinas, rinkimų įstatymas
aiškiai atriboja kandidatus ,“laikinai einančius valstybines pareigas ir
„esančius valstybės tarnyboje“.
Pirmieji (prie jų priskiriamas prezidentas,
federaliniai ministrai ir Rusijos subjektų vadovai) kampanijos metu „neturi
teisės naudotis savo pareigomis ar tarnyba“, o antrieji ( federalinių
ministerijų ir žinybų, taip pat regioninių ir municipalinių administracijų
darbuotojai) rinkimų laikotarpiui „atleidžiami nuo pareigų ir tarnybos
įsipareigojimų vykdymo“.
Kitaip sakant, V.Putinui net nereikės imti atostogų
rinkimų kampanijos laikotarpiui - jis galės nevaržomas agituoti už
„Vieningąją Rusiją“, jeigu neįtrauks į tai „sau pavaldžių asmenų“ arba
neagituos „per tarnybines komandiruotes“.
Lygiai taip pat įstatymas nedraudžia valstybės vadovui, kaip ir kitiems
partijų „garvežiams“, po rinkimų atsisakyti deputato mandato, kuris tuo
atveju bus perduotas kitam kandidatui iš partijos sąrašo.