Savaitės pradžioje V.Putinas paskelbė, jog yra pasiryžęs pirmiausia būti
įrašytas pirmasis valdžios partijos „Vieningoji Rusija sąrašą Dūmos
rinkimuose gruodžio 2 dieną, o po to ir tapti vyriausybės vadovu 2008
metais, duodamas suprasti, kad į bet kurį būsimą prezidentą žiūri kaip į
pavaldinį.
Remiantis valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro apklausa,
dabar valstybės vadovo rinkimuose 60 proc. rinkėjų vis viena balsuotų už
V.Putiną - tai suteikia jam teisę veikti kaip daugumos lūkesčių
išreiškėjui.
Buvęs V.Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas mano, jog valdžia panaudos
šį V.Putino populiarumą, kad balsavimu už trejetą „Putinas, Putinas, ir
Putinas“ Dūmos rinkimuose užbaigtų „juridiškai įforminti naują politinį
režimą“.
„Šio režimo turinys - neregėtos politinės valdžios sutelkimas vieno
žmogaus rankose, tai yra - absoliutizmo formavimas“, - sakė spaudos
konferencijoje ketvirtadienį A.Ilarionovas, sugebėjęs išsilaikyti Kremliuje
etatinio liberalo statusu iki 2006 metų.
Toks V.Putino įsitvirtinimas valdžioje prieštarauja konstitucijos
dvasiai, mano politikos apžvalgininkas Kirilas Rogovas.
„Konstitucinė dviejų kadencijų taisyklė gali atrodyti neparanki šiandien
Putinui, jo artimai aplinkai ir net daugumai Rusijos gyventojų. Tačiau ji
sugalvota ne jiems, o apskritai Rusijai - Rusijai po 10 metų, po 20 ir 100
metų. Taisyklės esmė ta, kad kiekvienas Rusijos prezidentas žinotų: po
aštuonerių metų jo valdžia baigsis, ir jis taps tiesiog piliečiu“, - rašo
jis straipsnyje, išspausdintame leidinyje „Vedomosti“.
V.Putino kritikai sako, kad atėjęs į valdžią aidint rinkėjų plojimams
2000 metais jis pamažu, nepažeisdamas įstatymo raidės, sumenkino turinį
pagrindinių pilietinių laisvių, kurias jo pirmtakas laikė pagrindine SSRS
subyrėjimo išdava ir demokratijos kūrimo įrodymu.
Pradėję nuo sovietinio himno ir raudonos vėliavos sugrąžinimo į politinį
anturažą, išeivis iš KGB V.Putinas faktiškai panaikino susiformavusią esant
Borisui Jelcinui, valdžios balansų sistemą.
Jis sumažino gubernatorių įtaką, pertvarkęs Federacijos Tarybą,
nesutrukdė, kad nepriklausomi televizijos kanalai ir spauda pereitų į
valstybės kontrolę, panaikino regionų vadovų tiesioginius rinkimu ir
pasirašė klusnios Valstybės Dūmos priimtas rinkimų įstatymų pataisas,
paliekančias už borto negausią opoziciją. „Jukos“ byla“ sukėlė abejonių, ar
yra nepriklausoma teismo sistema.
V.Putinas neigia Vakarų ir kritikų teigimus, jog valdžia Rusijoje jam
valdant remiasi valdininkais ir jėgos struktūromis, bet pripažįsta,
korupcija buvo problema visus aštuonerius jo valdymo metus.
Jėga ir statusas
Komentatoriai ginčijasi, ar tikėti 55-erių metų V.Putino žodžiais, jog
jis bus būtent vyriausybės vadovas, bet yra vienos nuomonės, kad asmeninę
valdžią jis sieks išsaugoti, kad ir kuo būdamas.
„Esant šiai situacijai, Putino valdžios laikui niekas negresia - premjero
buvimas poste niekuo neribojamas“, - rašo politikos analitikas Vitalijus
Portnikovas, manydamas, kad „tik nenumatyti kriziniai reiškiniai gali
sutrukdyti vyriausybės vadovui balotiruotis į prezidento postą po 2012
metų“.
Olegas Orlovas iš teisių gynimo organizacijos „Memorial“ mano, jog jeigu
V.Putinas užims ministro pirmininko postą, tai rodys, kad sugrįžtama į
vienpartinę SSRS laikų sistemą.
„Formaliai pas mus, žinoma, bus kelios atstovaujamos parlamente partijos,
bet realiai mūsų laukia centralizuota valdžia „Vieningosios Rusijos „
rankose“, - sakė teisių gynėjas trečiadienį Briuselyje.
Nikolajus Petrovas iš Maskvos Karnegio centro mano, kad gali
būti įvykdyta konstitucijos reforma, kuri pavers prezidentą mažiau įtakingu
ir smarkiai sustiprins ministro pirmininko - valdančiosios partijos lyderio
pozicijas.
„Tai leis Putinui būti valdžioje tiek, kiek jis norės“, - sako
analitikas, drauge manydamas, kad veikiantis elitas pats panorės liberalių
reformų.
„Dabar susidarė unikali situacija, kai valdžia tiek tvirtai yra Putino ir
jo aplinkos rankose, kad jie visiškai gali sau leisti pereiti į
demokratiškesnę, bet ne žaibiškai besikeičiančią sistemą, kuri leis
išsaugoti jiems valdžią ir pradės atgaivinti šioje sistemoje partinę
tvarką“.
Tačiau, apžvalgininko K.Rogovo nuomone, tai gali sukelti krizes.
„Mes nepažeidžiame konstitucijos, jos neperrašome. Bet mes ir negyvename
pagal ją. Ir kol kas mums tai netrukdo. Kai
Rusijai iškils kokia nors reali krizė ateityje, šalis pamatys, kad negali
jos įveikti konstituciniu keliu“.