Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO), kurioje pagrindinis
vaidmuo tenka Rusijai, šalių lyderiai Tadžikijos sostinėje Dušanbėje
pasirašė daugiau kaip 20 dokumentų, tarp jų susitarimų dėl taikos palaikymo
operacijų ir Rusijos karinių gamyklų gaminamos ginkluotės tiekimo.
„KSTO narės gaus iš Rusijos ginkluotės, specialiosios technikos - ne tik
savo ginkluotosioms pajėgoms, bet ir specialiosioms tarnyboms - faktiškai
Rusijos viduje taikomomis kainomis“, - pranešė žurnalistams viršūnių
susitikime prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusiją, Baltarusiją, Armėniją, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiziją ir
Kazachstaną vienijanti organizacija pastaraisiais metais suaktyvėjo pašlijus
Maskvos ir Vakarų santykiams.
Sunerimusi dėl taikių, bet provakarietiškų „spalvotųjų revoliucijų“
Ukrainoje ir Gruzijoje, Rusija stiprina bendradarbiavimą saugumo srityje su
kaip kuriomis Centrinės Azijos respublikomis, taip pat Baltarusija.
Baltarusijos ir Uzbekijos lyderius Aleksandrą Lukašenką ir Islamą
Karimovą Vakarai kaltina kitaip mąstančiųjų persekiojimu, o Taškentui dėl
žiauraus susidorojimo su protestuotojais Europos Sąjunga įvedė ginklų
tiekimo embargą. Abu režimai suinteresuoti sąjunginės Rusijos, kuri panašių
kaltinimų nekelia, karine galia.
Rusija kasmet eksportuoja ginkluotės už milijardus dolerių, šioje srityje
konkuruodama su JAV.