Per Ameriką nusirito rasizmo banga

Kas bendro tarp mažo Luizianos valstijos miestelio, Pakrančių apsaugos kadetų akademijos, policijos nuovados Niujorko priemiestyje ir vidurinės mokyklos netoli Čikagos? Visose šiose vietovėse rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje buvo rastos iš storų virvių padarytos kilpos.

Jei Lietuvoje kilpa ir tėra tik tam tikru būdu surišta virvė, Jungtinėse Valstijose tai tokią pat galią turintis simbolis kaip svastika Vokietijoje ar Austrijoje. Siejama su daugiau nei šimtą metų trukusiu vienu gėdingiausių JAV istorijos periodų — viešais linčiavimais — kilpa yra laikoma rasinės neapykantos simboliu.

Siekiant pasiųsti neapykantos žinią, dažniausiai nukreiptą prieš juodaodžius, kilpos viešose vietose Amerikoje randamos ne taip jau retai. Tačiau šį rudenį tokių atvejų gerokai padažnėjo ir tai sukėlė JAV policiją, pilietinių teisių aktyvistus ir nacionalinę žiniasklaidą ant kojų.

Per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį skirtingose Amerikos vietovėse kilpa buvo panaudota kaip priemonė įbauginti juodaodžius. Visų pirma, kilpa paslaptingomis aplinkybėmis atsirado Hempstead miesto policijos komisariato drabužinėje. Tuomet paaiškėjo, kad praėjusią vasarą dviejose vietose rastos kilpos Pakrančių apsaugos kadetų akademijoje. Nedideliame Alexandria miestelyje Luizianos valstijoje paaugliai buvo pastebėti važinėjantys automobiliu, prie kurio galo buvo pritvirtintos kilpos.

Kitas paauglys buvo areštuotas netoli Čikagos esančios Warren gyvenvietės mokykloje, kai garsiai pasakė rasistinio pobūdžio pastabas juodaodėms klasiokėms. Netrukus paaiškėjo, kad tas pats moksleivis ant savo automobilio veidrodėlio buvo prisikabinęs kilpą, o prie to paties automobilio prisitvirtinęs Konfederatų vėliavą. Praėjusį penktadienį kabanti kilpa rasta prie Merilendo universiteto afroamerikiečių kultūros centro.

Šie įvykiai šokiravo amerikiečių visuomenę dar ir dėl to, kad mėginimai įbauginti juodaodžius JAV gyventojus padažnėjo po vadinamosios ,,Jena šešetuko“ istorijos. Vos 3 000 gyventojų turinčiame Luizianos valstijoje esančiame Jena miestelyje rugsėjo 20 d. susirinko maždaug 15 ar 20 tūkst. taikių demonstrantų, kurie protestavo prieš juodaodžių diskriminaciją vienoje didelio visuomenės dėmesio sulaukusioje byloje. Pranešama, kad tai viena didžiausių pilietinių teisių demonstracijų, surengtų JAV per pastaruosius keliolika metų.

Viskas prasidėjo dar 2006 m., kai juodaodžiai miestelio mokyklos moksleiviai pasiskundė direktoriui, kad jiems neleidžiama sėdėti po medžiu mokyklos kieme. Jų teigimu, šis medis tapo išskirtinai baltaodžių moksleivių susirinkimų pertraukų metu vieta. Mokyklos administracija pareiškė, kad jokios diskriminacijos šiuo atveju būti negali ir paragino paauglius to netoleruoti. Kitą rytą po vieno juodaodžio moksleivio pokalbio su direktoriumi ant medžio buvo pastebėtos dvi (kai kurių liudininkų teigimu — trys) kilpos.

Po šio incidento vienerių metų laikotarpiu įvyko keletas muštynių, kuriose dalyvavo ir baltaodžiai, ir juodaodžiai moksleiviai. Dėl to šeši juodaodžiai Jena moksleiviai buvo apkaltinti mėginimu nužudyti, tuo tarpu baltaodis muštynių dalyvis atsipirko kaltinimais dalyvavimu muštynėse. Nors vėliau kaltinimai ,,Jenos šešetukui“ buvo sumažinti, tai išprovokavo masinius protestus. Pilietinių teisių aktyvistai tvirtino, kad teisminis procesas ir pirminiai kaltinimai šešetukui buvo rasiškai motyvuoti, o miestelyje klesti rasinė įtampa ir diskriminacija.

Padažnėjusių rasistinių išpuolių JAV akivaizdoje prasidėjo karšta diskusija apie tai, kaip rimtai turėtų būti traktuojami tokie veiksmai, kaip tyčinis kilpų palikinėjimas viešose vietose. Didelė dalis į šiuos incidentus įsivėlusių žmonių yra paaugliai ar jaunimas. Tie, kurie mėgina neigti rasistinę tokių veiksmų motyvaciją tvirtina, kad tai tik paaugliškos išdaigos, kurias vertinti kaip nusikaltimus būtų nesusipratimas. Tuo tarpu tokios nuomonės oponentai yra įsitikinę, kad JAV visuomenė ir ypač jaunimas nesuvokia, kokius jausmus iššaukia kilpos simbolika afroamerikiečiams.

Merilendo universiteto teisės profesorės Sherrilyn Ifill teigimu, linčiavimas, su kuriuo siejamas kilpos simbolis JAV istorijoje, iki šiol yra vienas mažiausiai aptartų šios šalies praeities įvykių. Lygiai kaip apie lietuvių dalyvavimą Holokauste kalbama vos puse lūpų, taip ir apie juodaodžių linčiavimą JAV viešai diskutuojama nenoriai.

Sh. Iflill, kuri yra išleidusi knygą, pavadintą ,,Ant teismo pievelės: akis į akį su linčiavimo palikimu XXI amžiuje“, įsitikinusi, kad įvykiai Jenos miestelyje ir viešas kilpų demonstravimas kitose Amerikos vietose suteikia neeilinę progą iš esmės aptarti gėdingą JAV istorijos etapą. Beje, 2005 metais JAV Senatas atsiprašė už tai, kad per visą linčiavimų istoriją nesugebėjo išleisti įstatymo, kuris linčo teismo organizavimą įvertintų kaip federalinį nusikaltimą.

Toli gražu ne visiems žinoma, kad paskutinieji linčiavimai JAV užfiksuoti 1981 ir 1988 metais atitinkamai Alabamoje ir Teksase. Tuo tarpu 19-o amžiaus pabaigoje-20 amžiaus pradžioje viešas žmonių, daugiausia juodaodžių, linčiavimas sutraukdavo šimtus, kai kuriais atvejais — tūkstančius žiūrovų.

Linčiavimo kartais neišvengdavo ir baltaodžiai. Pavyzdžiui, viename Indianos valstijos archyvų tarp užsienyje gimusių linčo aukų minimas XX a. pradžioje žiauriai nukankintas ,,lietuvis katalikas Peter Jankowski“. Tokios bausmės jis susilaukė už dalyvavimą vagystėje.

Anot profesorės Sh. Ifill, jei baltaodžiai amerikiečiai dažnai nepakankamai informuoti apie linčiavimo istoriją, tai juodaodžiai tėvai tai perduoda kaip tragišką šeimos istoriją iš kartos į kartą. Dėl to kiekvieną sykį, kai kas nors tyčia viešoje vietoje pakabina kilpą, afroamerikiečiai reaguoja taip, kaip žydai į svastikos ženklą.