Tai buvo pirmasis dvasininko teismas dėl žmogaus teisių pažeidimų
kariškių valdymo metais.
Katalikų kunigas Christianas Von Wernichas buvo liūdnai pagarsėjusių Buenos Airių provincijos policijos pajėgų kapelionas. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad jis per apsilankymus slaptuose
sulaikytųjų centruose vertė kankinimų aukas kalbėti.
Prie teismo šalies centriniame regione esančioje La Platoje susirinkusi
minia džiaugsmo šūksniais sutiko teismo verdiktą.
„Tai istorinė diena, nuostabi diena ... Mes, motinos, negalvojome, kad
gyvos sulauksime šios (dienos)“, - sakė Tati Almeyda iš motinų, kurių vaikai „dingo“ kariškių diktatūros metais (1976-1983), asociacijos.
„Teisingumas įvykdytas. Katalikų Bažnyčia buvo bendrininkė“, - pridūrė ji.
Nužudytų politikos veikėjų motinos siekė, kad „purvino karo“
nusikaltėliai būtų nuteisti. Per šį karą buvo nužudyta tūkstančiai kairiųjų
disidentų.
69 metų Ch.von Wernichas teisme sėdėjo žemai nuleidęs galvą, sukryžiavęs
rankas. Vienas teisėjas jo nusikaltimus pavadino nusikaltimais žmoniškumui.
Kelios valandos prieš verdikto paskelbimą, gavęs progą kalbėti, Ch.Von
Wernichas pacitavo ištrauką iš Biblijos ir tvirtai pasakė: „Jei norime rasti
tiesą, turėtume tai daryti taikiai, ... nes pagiežos kupina širdis ...
nesupranta, ko nori Dievas ir ko reikia žmogui: susitaikymo“.
Nors Ch. von Wernichas per tris mėnesius trukusį teismo procesą neliudijo,
anksčiau jis teismo pareigūnams sakė, jog nežinojo, kad tie sulaikytieji
buvo kankinami ar laikomi neteisėtai.
Per vadinamąjį purviną karą Argentinoje dingo be žinios nuo 11 iki 30
tūkst. žmonių.