„Komiteto sprendimas pritarti šiai rezoliucijai buvo neatsakingas
žingsnis, kuris šiuo jautriu laikotarpiu apsunkins per daugelį kartų
puoselėtus santykius su jų bičiule ir sąjungininke“, - Turkijos užsienio
reikalų ministerijos pareiškimą citavo valstybinė Anatolijos naujienų
agentūra.
JAV Atstovų Rūmų komitetas
trečiadienį patvirtino rezoliuciją, kurioje armėnų žudynės 1915 metais
vadinamos genocidu, nors Baltieji rūmai buvo perspėję, kad ji labai pakenks
santykiams su NATO sąjungininke Turkija, kuri yra svarbi Irako karo rėmėja.
Užsienio reikalų komitetui patvirtinus rezoliuciją 27-21, ji dabar bus
pateikta visiems Atstovų Rūmams, kur, pasak demokratų lyderių, balsavimas
dėl jos įvyks iki lapkričio vidurio. Senatui taip pat pateiktas analogiškas
rezoliucijos projektas, bet abi šios rezoliucijos yra tik simbolinės ir
prezidento parašo joms nereikia.
Turkija šią rezoliuciją, pateiktą vieno Atstovų Rūmų nario, kurio
apygardoje gyvena daug armėnų kilmės amerikiečių, vadina įžeidimu. Ankara
atmeta daugelio Vakarų istorikų remiamą Armėnijos poziciją, kad Pirmojo
pasaulinio karo metu iki 1,5 mln. armėnų tapo Osmanų imperijos vykdyto
genocido aukomis.
Turkija perspėjo dėl žalos dvišaliams santykiams ir bendradarbiavimui
karinėje srityje, jei JAV Kongresas priims šią rezoliuciją. Prezidentas
George'as W.Bushas, JAV valstybės sekretorė ir gynybos
sekretorius, taip pat - keli buvę valstybės sekretoriai perspėjo, kad šios
rezoliucijos nereikėtų priimti.
„Ši rezoliucija nėra teisinga reakcija į tas ... masines žudynes, ir jos
priėmimas padarytų didelę žalą mūsų santykiams su svarbia NATO ir pasaulinio
karo su teroru sąjungininke", - prieš balsavimą Baltuosiuose rūmuose sakė
G.W.Bushas.
Didelė atsargų Irake tarnaujantiems kariams dalis gabenama per Turkijos
Indžirliko oro bazę, be to, Turkija į Iraką siunčia tūkstančius sunkvežimių
vairuotojų ir kitų žmonių, kurie dirba amerikiečiams. Iš minėtos bazės
atsargos keliauja ir kariams Afganistane.
Rezoliucijos šalininkai sako, kad Turkija turėtų tiesiog pripažinti
istoriją ir liautis grasinti atsakomaisiais veiksmais.
„Manau, kad mūsų santykiai yra pakankamai svarbūs Jungtinėms Valstijoms
ir Turkijai, kad ištvertų tiesos pripažinimą iš mūsų pusės", - po balsavimo
interviu sakė pagrindinis rezoliucijos rėmėjas, Kalifornijai atstovaujantis
Atstovų Rūmų narys demokratas Adamas Schiffas.
Balsavimas komitete įvyko po ne vieną valandą trukusių debatų dėl to, ar,
kaip sakė komiteto pirmininkas Tomas Lantosas, įstatymų leidėjai turėtų
„pasmerkti šį istorijos košmarą panaudodami žodį genocidas" ir rizikuoti
bendradarbiavimu su Turkija karinėje srityje.
Kalifornijai atstovaujantis demokratas T.Lantosas - Vengrijoje gimęs
žydas, kuris išgyveno nacių Holokaustą, - balsavo už minimą rezoliuciją.
Kai kurie įstatymų leidėjai sakė, kad rezoliucijos rėmėjai yra
veidmainiai ar, kaip sakė Indianai Atstovų Rūmuose atstovaujantis
respublikonas Danas Burtonas, tiesiog paprasčiausiai
pamišę.
„Kalbame apie neteisingą elgesį su vienu sąjungininku, kuris mums ten
(Irake) padeda. Tai tiesiog neturi jokios prasmės", - sakė D.Burtonas
posėdžių salėje, kurioje buvo ir turkų pareigūnų bei pagyvenusių žmonių,
kurie savo akimis matė tas žudynes.
Niujorkui atstovaujantis Atstovų Rūmų narys demokratas Gregory Meeksas, kuris yra juodaodis, sakė, kad Kongresas turėtų sutelkti
dėmesį į JAV istorijos negeroves, tokias kaip vergovė ar indėnų žudymas.
„Nepadarėme to, ko prašome padaryti kitų žmonių ... Turime išsikuopti
savo pačių namus", - sakė G.Meeksas, kuris balsavo prieš šią rezoliuciją.
Baltieji rūmai „labai nusivylė", bet atstovas sakė, jog G.W.Bushas
viliasi, kad visi Atstovų Rūmai rezoliuciją atmes.
„JAV vyriausybė smarkiai pavėlavo pripažinti ... šį siaubingą istorijos
puslapį", - komentavo Amerikos armėnų asamblėja.
Panašios rezoliucijos, kurias priimti spausdavo Amerikos armėnų
organizacijos, būdavo teikiamos ne vienus metus, bet tuo metu, kai Kongresą
kontroliavo respublikonai, balsavimai dėl jų būdavo blokuojami. Dabar
daugumą Kongrese sudaro demokratai, o Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi
(Nensi Pelosi) seniai remia tokias priemones.
A.Schiffas sutelkė 225 kitus rėmėjus - daugiau kaip pusę Atstovų Rūmų
narių.
Atstovų Rūmų lyderių kvietimu, trečiadienio rytą posėdžių salėje maldą
perskaitė viso pasaulio armėnų apaštališkosios bažnyčios dvasinis lyderis
Gareginas II.