Maždaug tokią sumą gavo Afrikos valstybės kaip tarptautinės bendrijos
pagalbą.
Tyrimą atliko kelios nevyriausybinės organizacijos, tarp jų Britanijos
„Oxfam“, aktyviai dalyvaujanti labdaros veikloje visame pasaulyje ir
konkrečiai - Afrikoje.
Iki šiol ekspertai nė karto nemėgino vertinti ginkluotų konfliktų
finansinės naštos ir suskaičiuoti, kiek lėšų dėl jų negauna Afrikos šalys,
kurios kitu atveju galėtų skirti jas savo infrastruktūrai plėtoti.
Nuo 1990 iki 2005 metų, sakoma ataskaitoje, 23 žemyno šalys buvo
įtrauktos į konfliktus, kurie iš viso atsiėjo ekonomikai 18 mlrd. dolerių
per metus. Ir nors tokių konfliktų skaičius pastaruoju metu mažėja, priduria
dokumento autoriai, nusiraminti anksti, nes nėra ko tikėtis, kad situacija
Sudane ar Somalyje greitai susireguliuos.
Be to, nurodo jie, net praėjus gana ilgam laikui po to, kai baigsis kovos
veiksmai, kai kurie karo veiksniai, tokie kaip didelės karinės išlaidos,
netolimoje praeityje vis dar stabdys menkai išplėtotos pramonės šalių
ekonomiką.
Apibendrindami dokumento autoriai nurodo, kad regioniniu lygiu Afrikos
šalių vyriausybės žengia daug žadančius žingsnius, stiprindamos ginklų
gabenimo kontrolę, bet tai nesumažina pasaulinės ir juridinės būtinybės
vykdyti susitarimus dėl ginklų prekybos.