„Vienintelis dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, jog mūsų
sudėtingose derybose mes tikimės, kad neforsuosite savo ankstesnių
susitarimų su Rytų Europos šalimis„, - sakė V.Putinas per Maskvoje vykusį
susitikimą su Condoleezza Rice ir Robertu Gatesu.
„Tai yra, mes su jumis galime nuspręsti, kad kada nors priešraketinės
gynybos sistemas bus galima dislokuoti Mėnulyje, bet kol mes prie to
prieisime, galimybių susitarimams gali nebelikti, jeigu kariškiai įgyvendins
savo planus“, - pridūrė jis.
C.Rice savo ruožtu pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų įveikti
abiejų šalių nesutarimai dėl PRG.
„Nors mes turime nesutarimų, mes dėsime pastangas, kad juos įveiktume,
nes turime bendrų uždavinių - kovoti su terorizmu ir branduolinio ginklo
platinimu - ir tai kur kas svarbiau nei nesutarimai“, - pareiškė ji.
Vašingtono planai dislokuoti Rytų Europoje naujos priešraketinės gynybos
sistemos dalis - pagrindinė prasidėjusių Maskvoje derybų tema.
JAV teigia, kad radaras Čekijoje ir priešraketiniai įrenginiai Lenkijoje
būtini joms apsiginti nuo vadinamųjų piktavalių šalių - tokių kaip Iranas ir
Šiaurės Korėja.
Tačiau Rusija mano, kad naujo priešraketinio skydo kūrimas pažeidžia
strateginę jėgų pusiausvyrą regione ir kelia tiesioginę grėsmę jos
saugumui.
V.Putinas anksčiau siūlė Vašingtonui atsisakyti dislokuoti
priešraketinius objektus Rytų Europoje mainais už galimybę naudotis Gabalos
radiolokacijos stotimi, kuri yra Azerbaidžane ir kurią iš šios Kaukazo
šalies nuomoja Rusija.
Tačiau JAV primygtinai teigia, kad Lenkija ir Čekija turi tapti naujos
PRG atramos taškais. C.Rice pakartojo šį požiūrį, skrisdama į Maskvą.
Be PRG, Maskvoje taip pat svarstoma Įprastinės ginkluotės Europoje
sutarties ir Sutarties dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo
ateitis.
Šiuo klausimu V.Putinas sakė, kad Rusija ir JAV turi siekti išplėsti
Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties dalyvių skaičių. Priešingu atveju,
pridūrė Rusijos prezidentas, Maskva ir Vašingtonas gali pasitraukti iš šios
sutarties.
„Reikia siekti, kad šis susitarimas - Rusijos ir Amerikos - taptų
pasaulinio pobūdžio. Reikia įtikinti kitus tarptautinio bendravimo dalyvius
prisiimti tokius pačius įsipareigojimus, kokius prisiėmė Rusija ir JAV“, -
sakė jis.
„Jeigu mes negalėsime pasiekti šių tikslų, manau, mums bus sudėtinga
toliau laikytis šios sutarties, kai kitos valstybės aktyviai plėtoja šias
ginkluotės sistemas, taip pat valstybės, kurios yra prie pat mūsų sienų“, -
pabrėžė V.Putinas.
Jis pabrėžė manąs, kad būtina Rusijos ir JAV sutartį dėl mažojo ir
vidutinio nuotolio raketų mažinimo išplėsti į kitas šalis.
„Vadinasi, kitos šalys, ne taip, kaip mes, turi teisę plėtoti šias
ginkluotės sistemas ir sėkmingai jas plėtoja“, - pabrėžė jis.
V.Putinas pažymėjo, jog šiai sutarčiai jau 20 metų ir jos dalyvės yra tik
JAV ir Rusija, kaip Sovietų Sąjungos įgaliojimų perėmėja.
Per savo kelionę į Maskva C.Rice ir R.Gatesas tai pat susitiks su Rusijos
URM vadovu Sergejumi Lavrovu ir gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu.
Artėjant susitikimui C.Rice pabrėžė, kad Rusija ir JAV jau nebėra
priešai, ir abiejų šalių tarpusavio santykiai tebėra geri.
„Čia svarbiausia - kad JAV daugiau nebekelia grėsmės Rusijai, o Rusija -
JAV“, - pareiškė valstybės sekretorė.
Ji pažymėjo, jog apskritai Amerikos ir Rusijos santykiai „labai geri“,
nors ir yra kai kurių nesutarimų.
C.Rice taip pat pripažino, kad būtų linkusi pasikalbėti su Rusijos
prezidentu apie jo politinę ateitį. Drauge ji pabrėžė, kad pati šio klausimo
nekels.