Savo draugę aktorę Marie Trintignant Vilniuje 2003-iųjų liepos 27-osios naktį mirtinai sumušęs prancūzas roko dainininkas B.Cantat kalėjime elgėsi pavyzdingai ir atitiko visus pažangumo kriterijus, pagal kuriuos teismas priima savo sprendimą.
Kaip lrytas.lt sakė „Lietuvos ryto“ korespondentė Paryžiuje Edita Urmonaitė, išėjusiam į laisvę B.Cantat bus priskirtas vadinamasis laisvės teisėjas, kuris kontroliuos jo elgesį. Dainininkui taip pat reiks vakščioti pas psichologą.
Jo advokatas teigia, kad dar neaišku, ar B.Cantat nuspręs tęsti muzikinę karjerą.
E.Urmonaitės teigimu, vos pasklidus žiniai apie paleidžiamą B.Cantat, per visas Prancūzijos žiniasklaidos priemones nusirito komentarų banga. Tai rodo, kiek net ir prieš ketverius metus įvykęs nusikaltimas tebedomina prancūzus.
Atlygino nuostolius
Vilniuje už savo padarytą nusikaltimą nuteistas aštuonerius metus kalėti grupės „Noir Desir“ vokalistas dar 2004-ųjų rugsėjo pabaigoje iš Lietuvos buvo pervežtas į Miurė kalėjimą šalia Prancūzijos pietvakarių miesto Tulūzos. Už grotų jis praleido pusę jam skirto nelaisvės termino.
Pasak B.Cantat advokato, jo klientas patenkino visus teisinius sąlyginio paleidimo į laisvę kriterijus. Šalia išvardytų jis taip pat stengėsi atlyginti aukoms – keturiems M.Trintignant sūnums. Tiesa, viešai neskelbiama, kiek aktorės atžaloms po pasirašyto draugiško šalių susitarimo sumokėjo B.Cantat.
Muzikantas atsilygino ir Lietuvoje filmuoto televizijos filmo „Colette, laisva moteris“ draudimo kompanijai „QBE Insurance“.
Dėl pagrindinį vaidmenį atlikusios M.Trintignant mirties filmavimas buvo nutrauktas pirma laiko. Draudimo kompanija reikalavo 240 tūkst. eurų kompensacijos ir prisiteisė 100 tūkst. eurų.
Manoma, kad išėjęs į laisvę, žiniasklaidos vengiantis, visus interviu prašymus atmetantis dainininkas taip pat greičiausiai stengsis kiek įmanoma sumėtyti pėdas ir išvengti jį medžiojančių fotografų.
Prancūzijoje populiarios roko grupės „Noir Desir“ vokalisto išėjimui į laisvę viešai priešinosi tik velionės aktorės motina režisierė Nadine Trintignant.
„Puikiai suprantu, kad B.Cantat nužudytos mano dukters niekas nebesugrąžins.
Aš suprantu ir tai, kad anksčiau ar vėliau jis išeis į laisvę“, – teisėjui nusiųsto motinos laiško ištraukas prieš mėnesį citavo dienraštis „Le Figaro“.
„Tačiau, kaip ir mano anūkai, lieku ne tik stipriai paveikta Marie mirties.
Aš prisimenu ir giliai žeidžiantį B.Cantat elgesį aiškinant įvykio aplinkybes. Jis stengėsi pateisinti save ir atsakomybę už mano dukters mirtį norėjo primesti jai pačiai, nesijaudindamas, kad suteps jos atminimą.
Man taip pat atrodo, jog labai paankstintas jo paleidimas į laisvę pasirodytų liūdnai reikšmingas visiems tiems, kurie kovoja, kad smurtas prieš moteris būtų teisingai baudžiamas“, – laišką baigia porą knygų apie savo velionę dukterį išleidusi N.Trintignant.
Į režisierės nuomonę bausmės atlikimo teisėjas neprivalo atsižvelgti. Bet, sužinojusios apie B.Cantat prašymą paleisti į laisvę, savo nuomonę pareiškė ir kelios feminisčių organizacijos.
„Ketveri įkalinimo metai: ar tik tiek prašoma sumokėti už šį nusikaltimą?“ – išplatintame pareiškime piktinosi asociacija „La Meute“.
„B.Cantat išlaisvinimas prilygtų smurto arba net moters nužudymo sumenkinimui“, – dienraščio „Le Figaro“ interneto puslapyje skelbiamame vaizdo įraše pareiškė ir vieno mušamų moterų prieglobsčio Paryžiuje direktorė.
Drama dar kelia bangas
Nuo įvykio, kurį prancūzai vadina Vilniaus drama, jau nutekėjo nemažai vandens. Tačiau Prancūzijoje šis tragiškas įvykis toliau kursto aistras ir kelia ginčus.
Nesutarimai šiuo klausimu buvo įsiplieskę net tarp Paryžiaus meriją šiuo metu valdančios socialistų bei žaliųjų koalicijos. Jie kilo, kai praėjusią gegužę miesto meras atidarė skverą aktorei atminti – M.Trintignant sodą 4-ajame sostinės rajone.
Bet žaliųjų atstovai balsuojant už nutarimą dėl skvero susilaikė, nes aktorės žūties aplinkybės jame buvo pavadintos tik tragiškomis ir neatspindėjo smurto prieš moteris.
Į dvi stovyklas dėl B.Cantat bylos iki šiol yra pasidaliję net nacionaliniai šalies dienraščiai. Skaitant rašinius nesunku įžvelgti, kad „Le Figaro“ stipriau prijaučia M.Trintignant šeimai, o „Le Monde“ bei „Liberation“ labiau linkę įsiklausyti į B.Cantat artimųjų žodžius.
Teismas atsižvelgė ir į tai, kad profesinis B.Cantat pritapimas laisvėje, kuris gali būti svarbus svarstant tokius klausimus, nekelia abejonių. Atlikėjo kontraktas su grupei „Universal“ priklausančiu kompaktinių plokštelių leidėju „Barclay“ toliau galioja.
Tiesa, tai, ar „Noir Desir“ atnaujins veiklą, o B.Cantat toliau bus ne tik dainų autorius, bet ir vokalistas, kol kas nėra iki galo žinoma.
Grupės nariai tik pareiškė, kad „vėl norėtų kartu muzikuoti“. Tuo tarpu Prancūzijoje jau sklinda gandai apie „Noir Desir“ planus išleisti naują kompaktinę plokštelę.
Savaitraščio „Le Point“ duomenimis, grupė su „Barclay“ yra pasirašiusi kontraktą dėl trijų naujų plokštelių. Bet leidėjas informaciją suskubo paneigti.
Jis patvirtino, kad kontraktas su „Noir Desir“ buvo pratęstas 2005-ųjų rugsėjį. „Tačiau šis pratęsimas visiškai neįpareigoja leisti naujų albumų“, – gynėsi „Barclay“ atstovas.
Beje, „Noir Desir“ dar 2005-aisiais išleido dvigubą kompaktinę plokštelę iš senų koncertinių įrašų „Prieš publiką“ ir dvigubą DVD „Vaizdai“.
Prie jų rengimo prisidėjęs vokalistas gavo specialų teisingumo ministerijos leidimą dviem popietėms išvykti iš kalėjimo.
Per praėjusias Kalėdas ir liepą pavyzdingo kalinio etalonu vadinamas B.Cantat taip pat buvo paleistas kelioms dienoms pabūti su savo vaikais bei artimaisiais.