Užsienio valstybių spaudžiama Afganistano vyriausybė bando sumažinti aguonų laukų plotus, tačiau vis tiek išlieka didžiausia pasaulyje heroino tiekėja.
Tuo tarpu Afganistano gyventojai bando atsitiesti - daugybė žmonių kenčia nuo karo paliktų fizinių traumų, skęsta skurde, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir švaraus vandens.
Kasdien vis daugiau afganų tampa priklausomi nuo narkotikų.
Kultūros namuose šeimininkauja narkomanai
Už sostinės Kabulo ribų plytinčioje gyvenvietėje apsilankęs „Reuters“ agentūros žurnalistas išvydo sprogimų suniokotą pastatą, kuris kažkada buvo kultūros ir mokslo namai. Dabar čia pasieniais šmirinėja ir gulinėja ant žemės daugiau nei šimtas valkatų, kuriems svarbiausia - gauti dar vieną dozę heroino.
Septyniolikmetis Ahmadas Ghulamas jau dvejus metus vartoja heroiną. Kaip ir daugelis šioje apšnerkštoje ir dvokiančioje landynėje gyvenančių asmenų, A.Ghulamas narkotikus pradėjo vartoti būdamas Irane.
„Aš naktimis dirbau vienoje gamykloje Irane, nes Afganistane karas viską sunaikino. Gamyklos savininkas iranietis nuolat vartojo opiumą ir mielai dalijosi“, - savo patirtį dėstė vaikinas.
Vėliau Ahmadas buvo deportuotas į gimtąjį Afganistaną, o opiumą pakeitė heroinu. Dienas jis leido prašydamas išmaldos Kabulo gatvėse, o surinktus pinigus paversdavo venose išsisklaidančia doze.
Narkobaronai pakeitė stilių
2007 metais Afganistanas pagamino 93 procentus visame pasaulyje pagaminto opiumo - 8200 tonų. Jungtinių Tautų duomenimis, Afganistane augalai, iš kurių gaminamos narkotinės medžiagos, užima daugiau žemės ploto negu Bolivijoje, Kolumbijoje ir Peru kartu sudėjus.
Anksčiau opiumas iš Afganistano į užsienį buvo gabenamas kontrabanda ir slaptose Artimųjų Rytų, Indijos, Europos laboratorijose paverčiamas heroinu. Tada prekė pasklisdavo gatvėse.
Dabar baltoji mirtis grįžo namo. Afganų narkobaronai nusprendė išspausti maksimalų pelną - heroinas iš opiumo gaminamas Afganistane ir tik tada siuntos keliauja svetur. Tačiau dalis narkotikų lieka vietinių afganų kraujyje. Iš pabėgėlių stovyklų Pakistane ir Irane į gimtąsias vietas grįžtantys žmonės yra išsekinti įtampos ir nežinios. Vienintelis būdas užmiršti slegiančią tikrovę - šaukšte putojanti dozė.
Vietinė rinka per pastaruosius kelerius metus plėtėsi žaibiškai. Dabar narkotikus vartoja 4 procentai Afganistano gyventojų. Jungtinių Tautų duomenimis, 150 tūkstančių asmenų vartoja opiumą, 50 tūkstančių - heroiną, 520 tūkstančių svaiginasi marihuana. 120 tūkstančių nuo narkotikų priklausomų asmenų yra moterys, 60 tūkstančių - vaikai.
„Dešimtmečius Afganistaną draskęs karas, skurdas, nedarbas, pokario traumos ir didžiulis narkotikų srautas dešimtis tūkstančių jaunų žmonių pavertė zombiais“, - teigia Jungtinių Tautų kovos su narkotikais skyriaus pareigūnas Jehanzebas Khanas.
„Dauguma priklausomybę nuo narkotikų jaučiančių žmonių - deportuotieji iš Irano ir Pakistano“, - konstatuoja J.Khanas.
Neturi darbo ir šeimos
Dvidešimt ketverių metų Mohammadas Bashiras irgi glaudžiasi rusų statytuose kultūros namuose. Jis heroiną vartoja jau septynerius metus. Mohammadas neseniai buvo deportuotas iš Irano.
„Buvau puikus siuvėjas. Dirbau daug ir sunkiai. Kad galėčiau atsipalaiduoti po sekinančio darbo aš rūkiau arba valgiau opiumą“, - kalba jis lėtai trindamas delnais savo veidą. „Nežinau, ar galiu atsikratyti šios nelaimės“, - jaudinasi vaikinas.
„Per dieną heroinui išleidžiu maždaug 200 afganių (apie 10 litų). Aš iš paskutiniųjų stengiuosi surinkti tiek pinigų, - prisipažįsta M.Bashiras. - Jei negaunu pinigų, visą kūną užplūsta aštrus skausmas“.
Anot Afganistano tarnybų, 98 procentai šalies narkomanų neturi nuolatinio darbo - pinigų prasimano elgetaudami arba padėdami pakrauti ir iškrauti prekes turguje.
Dauguma afganų elgetaujantiems narkomanams gailesčio nejaučia - jie mano, kad piniginė auka tik dar giliau įtrauks priklausomą asmenį į liūną.
„Žmonės mums nenori suteikti darbo, duoti pinigų ar maisto, nes mano, kad priklausomybė nuo narkotikų yra blogiausias dalykas, apie kurį normaliems žmonėms nepriimtina galvoti“, - skundžiasi M.Bashiras. „Iš dalies jie yra teisūs. Šis velio įprotis man neleis normaliai dirbti iki pat mirties“, - kalba narkomanas.
Reabilitacijai lėšų nėra
Trisdešimt metų karo baisumų nustekeno Afganistaną. Vyriausybė turi spręsti daugybę problemų, o biudžetas mažas. Todėl apie pagalbą narkomanams niekas negalvoja. Nuo narkotikų priklausomi žmonės atsiduria nuošalyje - jie paliekami merdėti. Šiek tiek padeda tik tarptautinės užsienio organizacijos - jų lėšomis 32 milijonus gyventojų turinčioje šalyje įkurti 39 narkomanų reabilitacijos centrai.
„Zendagi Naween“ - „Naujas gyvenimas“ yra britų finansuojama organizacija Afganistane, kuri padeda narkomanams grįžti į normalų gyvenimą. Ji veikia trijose provincijose - remia bendruomenes ir centrą, kuriame žmonės atsikrato potraukio narkotikams.
Tačiau Kabule įkurtame centre - tik dešimt lovų. O čia norinčiųjų čia papulti eilė - begalinė.
Centro direktorius Naseemullah Bawaras sako, kad pacientai atsikrato potraukio per 28 dienas - kūnas vėl gali funkcionuoti normaliai. „Narkomanų skaičius auga kasdien ir dramatiškai. Mums reikia daugiau darbuotojų ir daugiau centrų, kad galėtumėme padėti šiems žmonėms“, - dūsauja direktorius.
Ekhtiaras Gulas - žmogus, kuriam pasisekė. Nuo heroino priklausomas vyras gydosi „Zendagi Naween“ centre.
„Po gydymo būsiu kitas žmogus. Kai gydymas bus baigtas, pradėsiu naują gyvenimą. Be narkotikų“, - optimizmu trykšta E.Gulas.
Tačiau už centro sienų jo laukia ryškiai žydintys aguonų laukai ir svaiginamai besirangantys heroino dūmo drakonai. „Apie 70 procentų pagydytų asmenų vėl įjunksta į narkotikus, nes patiria stresą, neranda darbo, neturi šeimos ir nesulaukia bendruomenės paramos“, - pasakoja direktorius N.Bawaras. Anot jo, heroinas prakeikia žmogų visam gyvenimui.